Tryliktasis Vilniaus festivalis kviečia į pirmą koncertą – Londono simfoninio orkestro (LSO) atliekamos kompozitoriaus Radiono Ščedrino simfoninės freskos "Lietuviška sakmė" pasaulinę premjerą.

Įspūdingas festivalio atidarymas

Pristatant šio vakaro koncertą sunku apsispręsti, ką pirmiausia dera paminėti – šimtmetį gyvuojantį orkestrą, charizmatišką jo vyriausiąjį dirigentą Valerijų Gergijevą ar nacionalinės programos "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" užsakytą R.Ščedrino kūrinio premjerą. Organizatoriai pabrėžė, kad kurdamas "Lietuvišką sakmę" R.Ščedrinas gilinosi į lietuvių folklorą (ypač sutartines), profesionalią muziką ir istorinę Lietuvos praeitį.

Beje, vienas garsiausių gyvųjų rusų klasikų prieš mėnesį buvo apdovanotas aukščiausiu Rusijos meno apdovanojimu – "Auksine kauke" (geriausio sceninės muzikos kūrinio kategorijoje už operą "Užkerėtas klajūnas").

Jau visą amžių koncertuojantis LSO daugelį metų atsiduria geriausių pasaulio orkestrų dešimtuke (pavyzdžiui, klasikinės muzikos žurnalas "Gramophone" 2008 m. jam skyrė ketvirtą vietą, 2009 m. – aštuntą). Tai išties didelė koncertinė, edukacinė, kūrybinė ir visuomeninė organizacija, reziduojanti didžiausiame menų centre Europoje "Barbican Centre" ir surengianti daugiau koncertų nei bet kuri klasikinės muzikos įstaiga Londone. Beje – pačių įvairiausių koncertų: nuo garsiausių kompozitorių pasaulinių premjerų ir technologinių naujovių iki filmų garso takelių įrašų ir programų su popžvaigždėmis.

Rusų klasikų vakaras

Vienas geriausių mūsų laikų romantizmo muzikos dirigentų V.Gergijevas tarptautinėje scenoje pasirodė XX a. devintajame dešimtmetyje kaip operos, o vėliau ir simfonijų dirigentas. Šiandien jis vadinamas ne tik elitiniu interpretatoriumi, bet ir bene labiausiai užsiėmusiu dirigentu. Be LSO vyriausiojo dirigento pareigų (nuo 2007 m.), V.Gergijevas eina Sankt Peterburgo Marijos teatro meno vadovo ir generalinio direktoriaus pareigas. Maestro taip pat yra kelių tarptautinių muzikos festivalių meno vadovas, o praėjusį, 2007–2008 m. sezoną, jau kelintą kartą buvo pakviestas tapti Niujorko Metropoliteno operos kviestiniu vyriausiuoju dirigentu. Koncertuoja V.Gergijevas ir dar bene dešimtyje garsiausių pasaulio scenų.

Neabejotinu rusų klasikos ekspertu vadinamas V.Gergijevas interpretuos ne tik naująjį R.Ščedrino, bet ir dar dviejų rusų autorių kūrinius – Igorio Stravinskio "Trijų dalių simfoniją" (1945 m.) ri Sergejaus Rachmaninovo "Simfoninius šokius" (1940 m.). Abu kūriniai autorių buvo sukurti reaguojant į Antrojo pasaulinio karo įvykius. I.Stravinskis nurodo, kad jį paveikė dokumentika apie japonų taikytą "išdegintos žemės" taktiką Kinijoje ir filmuotoje medžiagoje pamatytas nacių kareivių žygiavimas žąsies žingsniu. S.Rachmaninovas jokių tiesioginių nuorodų nepateikia, bet klausantis galima pajusti nerimastingą laiko dvasią, sumišusią su asmeniniu ekspatrianto kompozitoriaus tėvynės ilgesiu.

M.Rubackytės atradimai

Dar po kelių dienų, gegužės 15-ąją, Vilniaus festivalio publikos laukia ypatingas kamerinės muzikos vakaras – Filharmonijoje koncertuos Prancūzijoje gyvenanti lietuvių pianistė Mūza Rubackytė ir Lietuvoje dar negirdėtas Šanchajaus kvartetas (Kinija, JAV). M.Rubackytė su kinų kvartetu atliks kamerinę Ludwigo van Beethoveno Ketvirtojo fortepijoninio koncerto versiją fortepijonui ir styginių kvintetui (į styginių kvartetą įsilies lietuvių altininkas Girdutis Jakaitis).

"Po mano rečitalio 2000-aisiais Bonoje, "Beethoven Haus" salėje, pasikalbėti atėjo garsusis L.van Beethoveno kūrybos specialistas ir jo archyvų tyrėjas Hansas Werneris Küthenas. Pasakė neseniai suradęs L.van Beethoveno Ketvirtojo koncerto kamerinę versiją ir pasiūlė man ją atlikti. Tai buvo netikėta ir nuostabu, – apie Vilniaus festivalyje skambėsiantį kūrinį pasakojo M.Rubackytė. – Grojant kamerinę versiją Koncertas nušvinta naujomis spalvomis: fortepijonas čia – ir ansamblio dalis, ir dirigentas. Žinovų taip pat laukia staigmenos, nes kūrinio partitūroje yra net aštuoniasdešimt pasažų, kurie skiriasi nuo skambančių paplitusioje versijoje."

Kūrybinės veiklos 25-metį švenčiantis Šanchajaus kvartetas pripažinimą pelnė aistringu muzikavimu ir įspūdinga technika. Ansamblis geba skoningai derinti rytietiškos muzikos subtilumą ir vakarietiškos emocionalumą. Jo repertuare – tradicinė kinų liaudies muzika, Vakarų šedevrai, avangardinės šiuolaikinės muzikos pavyzdžiai.

VIETA: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.

LAIKAS: gegužės 13 d. 20 val.

KAINA: 70–270 litų.

VIETA: Lietuvos nacionalinė filharmonija.

LAIKAS: gegužės 15 d. 19 val.

KAINA: 30–100 litų.