Garsiausios visų laikų siaubo žanro franšizės tęsinio šįkart ėmęsis režisierius Michaelas Chavesas į kino teatrus perkėlė tikrais įvykiais paremtą istoriją, nutikusią 1981-aisiais Konektikute. Jis tikina, jog šis pasakojimas bus tamsiausias iš visų, kuriuos iki šiol rodė kultiniais tapę „Išvarymo“ filmai.

Juostos epicentre atsiduria ne tik garsieji paranormalių įvykių tyrėjai Edas ir Lorraine Warrenai (juos filme vėl vaidina aktoriai Vera Farmiga ir Patrickas Wilsonas), bet ir 11-metis berniukas Deividas (akt. Julianas Hilliardas). Būtent per jį į mūsų pasaulį patenka demonas, o tai, kas vyksta toliau, į istorijos knygas pateko kaip pirmasis „demoniško užvaldymo“ gynybos atvejis JAV teismų istorijoje.

Demonų išvarymas visuomet liks tai, ką matome vykstant visame pasaulyje, tačiau mūsų protas atsisako tikėti, jog visa tai iš tiesų realu.

„Ilgą laiką domiuosi egzorcizmo atvejais, nes tai, mano nuomone, geriausiai parodo, jog neįmanoma netikėti šalia mūsų egzistuojančiomis tamsiosiomis galiomis. Jei kažkieno pasakojimai apie susidūrimą su sunkiai sveiku protu suvokiamomis jėgomis gali pasirodyti kaip žmogaus fantazijos vaisius, egzorcizmo taip nepavadinsi. Demonų išvarymas visuomet liks tai, ką matome vykstant visame pasaulyje, tačiau mūsų protas atsisako tikėti, jog visa tai iš tiesų realu. O jei dar apsėstuoju tampa mažametis, istorija dar labiau gąsdina. Naujame filme pasakojamus įvykius patys Warrenai vadino didžiausia savo karjeros mįsle, todėl esu įsitikinęs – be jokių abejonių „Išvarymas 3: velnias privertė mane tai padaryti“ bus pati tamsiausia šios franšizės dalis“, – prieš premjerą intrigavo M. Chavesas.

Stopkadras.

Jis teigė manęs, kad didžiausias iššūkis filmavimo aikštelėje bus darbas su devynmečiu aktoriumi J. Hilliardu, tačiau berniukui stebėtinai puikiai sekėsi: prieš tai jis jau yra vaidinęs siaubo filmuose. Kur kas didesniu galvos skausmu režisieriui tapo tai, jog darbus teko perimti iš legendinio siaubo juostų kūrėjo Jameso Wano, tad kokybės kartelė aukštai buvo iškelta nuo pat pradžių.

„Tai pirmasis filmas, kuriame iš tiesų atsiranda auka. Kai veiksmas vyksta, pavyzdžiui, demonų užvaldytame name, tu gali tikėti tuo, ką matai arba ne, bet nebūtina sau pateikti kažkokių išvadų. O nutikus mirčiai, kiekvienas bandome rasti siūlo galą ir iš kino teatro išeiti su kažkokiais atsakymais. Tai tampa realu, nes supranti, kad jei kartą jau kažkam ši istorija nutiko realiame gyvenime, niekas nepaneigs, kad tu gali būti kitas, patirsiantis kažką panašaus“, – sakė M. Chavezas, prieš tai jau režisavęs „Išvarymo“ serijos gretutinį projektą „Verkiančios moters prakeiksmas“.