„Kokia čia laisvė, kai galvoji apie kąsnį burnoje?“, „Dabar esame laisvesni! Taip, sunku, trūksta darbo. Bet po kiekvienos revoliucijos valstybei atsigauti reikia kelerių metų“, – teigė draugiški ir išskėstomis rankomis turistų laukiantys tunisiečiai.

Jaunoji karta keičiasi

„Ihdina essirata al mostakima... – saulei leidžiantis iš mečetės pasigirdo muedzino balsas. – Dieve! Parodyk man šviesą į teisingą kelią...“

Vienoje demokratiškiausių islamo šalių penkis kartus per dieną meldžiasi ne visi. Pernai spalį pirmuosiuose demokratiniuose parlamento rinkimuose nuo 1956 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Prancūzijos ir Italijos, rinkimus laimėjo nuosaikios islamistinės pakraipos partija „Ennahda“.

Tunise nemažai moterų vairuoja automobilius, ne visos nuo europiečių nusuka akis, ypač didesniuose miestuose. Ir nors tradiciškai didžioji dalis gražiosios lyties atstovių spalvotomis skaromis dengia plaukus, sutikta moteris juodai pridengtu veidu dažniausiai bus atvykėlė iš Libijos.

„Jaunoji karta keičiasi. Moterys turi vis daugiau teisių, bet nenorėčiau, kad sūnus tuoktųsi su tunisiete, – šyptelėjo ūsuotas 51 metų gidas Halidas. – Jos tampa vis didesnės materialistės. Ieško turtingo vyro, kuris turėtų namą, gerą automobilį.“

„Oi, būna ginčų su septyniolikmete dukra. Laikai keičiasi, “Facebook„, “youTube", – šypsojosi dar aštuonerių dukrą ir trejų metų sūnų turintis su šeima 50 kv. m ploto bute gyvenantis 47-erių vairuotojas Mohsanas.

Tiesa, dar dabar galioja paprotys, kad pirmąją naktį jaunikis atneštų kraujuotą baltą paklodę: jei žmona nebus skaisti, jis gali išsiskirti arba tuoktis su kita, o pirmoji turės auginti jo vaikus.

Ir mečetė, ir alus

Kasmet po penkis milijonus turistų sulaukianti šalis išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Ypač sunku buvo iškart po revoliucijos, kai 2010 m gruodžio 17 d. dėl vargingo gyvenimo susidegino universiteto absolventas Mohamedas Bouazizi.

Pastaraisiais mėnesiais turistų daugėja, ypač viltingai tunisiečiai laukia šio rudens ir kito pavasario. Draugiški gyventojai dažnai sveikinasi keldami dešinę ranką, o gatvės prekiautojai nėra tokie įkyrūs ir agresyvūs kaip Egipte.

„Mes – islamo valstybė, bet galime draugauti su visais. Tik kodėl apie islamą kalbama blogai? Gerbiame visus žmones ir religijas. Vienas gali eiti melstis į mečetę, o kitas tuo metu į barą išgerti alaus, tačiau tai netrukdo būti draugais“, – aiškino tradicine saldžia mėtų arbata pavaišinęs 61 metų suvenyrų pardavėjas Abdula Tebesi.

Ant jo rankos, kai jis dar buvo kariškis, prieš 35 metus, ištatuiruotas mylimosios vardas, o už ausies užkišti mėtos lapeliai.

Įžymybės ir įdomybės

Senovinis miestas Kartagina, kuriame, sudužus laivui, pagal Vergilijaus „Eneidą“ išlipo Enėjas. Fantasmagoriški nameliai, kur buvo filmuoti „Žvaigždžių karai“. Įspūdingas III a. statytas ir 35 tūkst. žiūrovų talpinęs amfiteatras Al Džemos mieste, kur Ridley Scottas filmavo garsųjį „Gladiatorių“. Tuniso Monmartu vadinamas mielas Sidi Bu Saido miestelis ant jūros kranto su baltos ir mėlynos spalvų nameliais bei tradicinėmis įvairiaspalvėmis durimis, puikia panorama ir labai jaukiomis kavinukėmis.

Įžymybes ir įdomybes būtų galima vardyti ir vardyti. Tai ir trečias pagal svarbą musulmonams šventas miestas po Mekos, ir Medinos Kairuanas su mečetėmis ir kilimų audėjais, kurortiniai miestai Hamametas, Susas, Monastyras, Port el Kantaujis, Džerba su ištaigingais ir egzotiškais viešbučiais, SPA ir kitais malonumais juose, berberų kultūros statiniai, druskos ežerai, Sachara, įvairiausios ir ekstremaliausios pramogos.

„Tunise daug pamatysi, patirsi ir gerai pailsėsi“, – neabejojo su „Mitsubishi Pajero“ 120 km/val. greičiu per dykumą važinėjantis Mohsanas.

Kiekvieną rytą lygiai nuskusta jo barzda blizga kaip pakelės druskos ežerai, kurie iš tolo atrodo it ledais ir sniegas.

Galvas susuko estės

Vietiniai dykumų gyventojai tuaregai Sacharą vadina daugiskaitiniu žodžiu „Tinariwen', kuris reiškia “dykumos".

Saulės laida ir tekėjimas – įspūdingas reginys. Dykumoje pasitinka ir suvenyrų prekiautojai, ir vaikai su dykumų lapėmis: nuotrauka su meiliu žvėreliu – pusė euro.

Egzotikos gerbėjai dykumoje nakvoja palapinėse ar nameliuose ir anksti ryte mėgaujasi, kaip kylanti saulė švelniai glosto smėlį. Dykumos pakraštyje yra ir kapinės.

Beje, dviem dykumų gyventojams, tuaregams, 24-erių Shukri ir 26-erių Fathi, galvas apsuko beveik dvigubai vyresnės estės.

„Jis labai švelniai bučiuojasi“, – pažintį suvenyrų parduotuvėje prisiminė šviesiaplaukė estė.

Jai ir draugei tuaregai meiliai siūlė keliauti gyventi į dykumą: iki namų – trys dienos kelio kupranugariais. Ten šie gyvena su dar keturiomis moterimis. Spalį ir lapkritį dykumoje idealus oras: dieną 27–28, naktį – 6–9 laipsniai šilumos.

Vis dėlto ne tik vietiniai, bet ir atostogų nuotykių ieškančios europietės neretai tunisiečiams sudaužo širdis.

„Enti ajmal bint fi donia – tu esi pati nuostabiausia pasaulyje.“ Tokias žinutes, prieš trejus metus rašytas lietuvei Ievai, išsaugojo tunisietis Ramzis. Jis išsaugojo ir jos SMS, beje, parašytas lietuvių kalba.

Saugo SMS lietuvių kalba

„Kodėl apie islamą kuriamas blogas įvaizdis? – pasiteiravus apie skandalingą filmą “Musulmonų nekaltybė„ ir po to kilusius neramumus, stebėjosi 28 metų prekiautojas Omar Hamadi. – Tai skaudina. Nors mes taikūs ir draugiški.“

Labai daug Tuniso gyventojų vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 600 litų, todėl gudrauja, stengdamiesi parduoti brangiau, bet derasi, nevagiliauja.

„Tai vienintelis tų žmonių pragyvenimo šaltinis“, – apie pakelės „benzino kolonėles“ – plastikinius bidonus, kuriuos atsiveža kontrabanda iš Libijos, kalbėjo Mohsanas.

Litras tokio benzino kainuoja 2,10 lito, ir tai yra apie 50 centų pigiau nei geresnės kokybės 'benzino kolonėlėse".

Beje, libai itin dažni svečiai Tunise: turtingesnės ir uždaresnės islamo šalies gyventojai perka vaistus, maistą, mėgaujasi alumi, vynu, gydosi ir ilsisi juos žavinčioje Džerbos saloje.

„Nelabai juos mėgstu, nes dažnai yra arogantiški ir mano, kad pinigai gali viską“, – tunisiečių nuomonę apie čia atvykstančius turčius iš Kataro ir JAE išsakė dar vienas prekiautojas Mahdi, vaišindamas senovės Egipto ir Babilono dievų mėgstamu ir maistingu vaisiumi – karališkomis datulėmis, kuriomis Tunisas garsėja daugelį metų.

„Enti fi kalbi wassamoko fil Bahri... Tu esi mano širdyje kaip žuvis yra jūroje...“ – tuo metu netoliese gatvėje skambant tunisietiškai dainai šoko latvis Zygmundas. Besišypsantys tunisiečiai ir moterys akimirksniu traukė mobiliuosius telefonus ir filmavo.

Parodys draugams ir įkels į „youtube.com“ svetainę.