- Alvyda Bajarūnaitė, LRT radijo laida „Namai namučiai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gavus brangią dovaną nebūtina atsilyginti tokios pat vertės dovana. Tai gali būti ir padėkos kortelė, LRT RADIJUI sako įvaizdžio konsultantė Alvyda Jasilionytė.
Anot jos, jei žinoma, kad brangi dovaną gali priversti kitą žmogų jaustis skolingą ir jis negalės atsilyginti, geriau tokios dovanos nedovanoti, o tuo labiau – nepasakoti, kiek už dovaną sumokėjote ar kaip ilgai jos ieškojote.
– Ar reikia dovanų per Kalėdas?
– Dovanų reikia, tačiau statistika rodo, kad mes dovanojame nedėmesingai, tiesiog nestebime savo artimiausių žmonių.
Kam dovanojame per Kalėdas? Artimiausiems žmonėms, šeimos nariams, kolegoms, turbūt verslo partneriams, galbūt kažkam išskirtiniam, galbūt kažką sutikome, kažką drauge kuriame. Tai gali būti dovanos tiems žmonėms, kurie mums padėjo: manikiūrininkams, treneriams, namų tvarkytojoms, jei tokią turimą. Kiekvienas turime skirtingų žmonių.
Gera, kokybiška, nuoširdi dovana yra ta, kuri patenkina to žmogaus poreikius. Gera dovana yra ne tai, ko žmogus pertekęs, bet tai, ko jis neturi, stokoja.
– Bet jeigu žmogus visko turi?
– Taip nebūna. Visą laiką turime kažkokių lūkesčių. Gal kažkam reikia mūsų laiko, pabendrauti, išgerti arbatos, gal kažkam reikia mūsų skambučio. Tai irgi dovana. Gal kažkam reikia mūsų apkabinimo. Tai nebūtinai turi būti materiali dovana. Gal kažkam reikia tiesiog pabūti drauge, gal žmogus nori su mumis pabendrauti, pažinti mus. Tai irgi dovana.
– Kokias emocijas dovana turėtų sukelti?
– Džiugias, geras, šiltas. Statistika rodo, kad esame labai nedėmesingi. Jeigu dovanoju artimam žmogui dovaną, visus metus turėčiau galvoti, ko jam reikia, kas jam sukelia rūpesčių. Galbūt tas žmogus negali sau nusipirkti brangesnio, pavyzdžiui, kremo, bet sako, kad to labai norėtų. Gal jis norėtų kelionės.
Pavyzdžiui, mane draugai labai nustebino. Aš kurį laiką norėjau kelionės į Barseloną. Gimtadienio proga ją gavau. Iš tikrųjų tai yra žmonės, kurie girdi, apie ką tu užsimeni, ką kalbi, nors to ir neprašai. [...]
Tai gali būti susiję su paprasta kasdienybe. Gal kažkas sako – mano megztinis jau nelabai gražus, reikėtų man jį pakeisti. O gal batus reikėtų pakeisti? Bet vėlgi, nederėtų pirkti taip, kad pats nueini ir nuperki. Galima pasiūlyti – einame drauge išrinkti tau batų. Po to galima dar ir papietauti ar kavos išgerti.
– Giliai tikintiems žmonėms tai yra tikrai ne ta šventė, kai keičiamasi dovanomis. Kaip tai vertinate?
– Bet ir vaikystėje visada būdavo dovanėlės. Kai buvome vaikai, mes gaudavo dovanų, pavyzdžiui, iš senelių. Tai galėjo būti eglutė, žaisliukai ar kažkas kito prie eglutės, gal kiškio pyragas. Krikščioniškoje kultūroje tos dovanos buvo ir yra.
– Jeigu šeimoje susirenka prie Kūčių, Kalėdų stalo tik suaugusieji, vaikų nėra, vis tiek manote, kad dovanos reikalingos?
– Ko gero, kai žmonės tikrai stokoja (o dauguma žmonių stokoja, tai galima matyti), kad neįpareigotume žmogaus leisti pinigėlių, kurių jis neturi ir tikrai tam nėra biudžeto, žmogus gali kažką iškepti, kažką padaryti pats.
Rankdarbių nereikėtų skubėti dovanoti, nes reikia tikrai žinoti, kad tuos rankdarbius kitas žmogus vertins. Jeigu žinome, kas susirinks prie stalo, galima, pavyzdžiui, pasiūlyti, kad visi atsineštų kažką suvartojamo, valgomą dovaną. Jomis galima tiesiog apsikeisti – padarome popierėlius, suvyniotus sudedame į kokį gražų krepšelį ar kepurę ir išsitraukiame vienas kitą, apsikeičiame. Ekonomiškai tai nebus taip skausminga.
– Įsivaizduoju, kad tokios dovanos labai tinka, jeigu kompanijoje susirenka mažai pažįstami žmonės, tada nežinai žmonių poreikių. Tai tarsi ir žaidimas.
– Taip, tai labai smagu. Be to, jei vienas žmogus negali skirti tam pinigų, turbūt prastas tonas demonstruoti – aš galiu nupirkti tau brangią dovaną – o paskui parodyti, kiek tai daug kainavo ar kaip ilgai ieškota. To neturėtų būti, nes tai yra puikavimasis.
– Galima ir taip priimti, bet kartais žmogus iš tikrųjų turi galimybių ir savo artimajam dovanoja brangų, reikalingą daiktą. Kai gauni tokią dovaną, kartais būna nejauku, nes tu tarsi negali atsilyginti tuo pačiu. Kaip derėtų elgtis?
– Nereikėtų taip vertinti. Neturėtumėte atsakyti tokio paties brangumo dovana. Žinote, vieni žmonės mėgsta dovanoti, o kiti nemėgsta. Vieni lengvai priima dovanas, bet niekada nedovanoja. Visokie esame, tačiau niekas mūsų neįpareigoja atsakyti labai brangia dovana.
Taip, nereikėtų dovanoti labai brangių dovanų, kad neįpareigotume kito žmogaus. [...] Juk labai nesmagiai jautiesi, jei tau dažnai kas nors dovanoja, o tavo finansinės galimybės nėra tokios, kad tu galėtum atsakyti.
Jeigu tai yra verslo dovanėlė, ji turbūt apribota vidaus tvarkos taisyklių, už kokią sumą gali priimti dovaną ar iš klientų, ar iš konkurentų. Neįpareigokime vienas kito.
Atsakyti ta pačia suma nebūtina. Atsakymas gali būti tik padėkos kortelė.
– Kita vertus, yra natūralu norėti tam žmogui, kuris gal gyvenime yra padėjęs, atsidėkoti, gal net brangesnę dovaną nupirkti.
– Viskas gerai su tuo brangumu, jei taip nori. Tik, žinote, gal kartais reikia pridėti čekį, ypač, jei dovanojami drabužiai, kad žmogus galėtų ateiti ir, pavyzdžiui, netikusią dovaną pasikeisti. Tai gali būti nebūtinai čekis, o parduotuvės kontaktai, kad žmogus žinotų, kur ateiti ir pasikeisti, jei daiktas jam netiks.
– LRT RADIJO klausytoja tvirtina nemananti, kad reikėtų dovanoti asmens higienos reikmenų, nes tai asocijuojasi su asmens nešvara. Ką manote?
– Jeigu tai tikrai artimas žmogus, jūs matote, kad to daikto jam reikia, tų priemonių rinkinys jau baigėsi ar jis mėgsta būtent kažkokį kosmetikos rinkinį, kodėl gi ne? Dovanojant kvepalus, kartu gali būti pridėtas ir, pavyzdžiui, dezodorantas, bet reikia žinoti, kokį kvapą žmonės mėgsta arba eiti drauge.
– Taigi grįžtame prie to paties – kiekvieną kartą, kai ką nors dovanoji, reikia šiek tiek pasidomėti?
– Taip, artimam šeimos nariui gali dovanoti ir apatinį trikotažą ar kojines.
– Kai kurie mėgsta dovanoti praktiškas dovanas, pavyzdžiui, kojines, marškinėlius, puodelius, maisto papildus, vitaminus, skareles, šalikus, kosmetiką. Gal taip paprasčiau išrinkti?
– Vis tiek reikia žinoti. Juk gali skarelės spalva netikti. Žinoma, ją galima perdovanoti, bet gal reikėtų be progos tokį daiktą perdovanoti. Pavyzdžiui, jeigu žinote, kad draugei ar mamai tiktų ta skarelė, tai ją tiesiog reikėtų atiduoti be progos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...