Pereiti į pagrindinį turinį

V. Radzevičius atveria vartus į savo dzūkišką sodybą: čia gerai jaučiuosi

2020-06-03 07:07
DMN inf.

„Visada sakiau, kad jei kažkas įsivaizduoja, kad jau siekia dangų, reikia prisiminti, nuo ko atsispyrei ir kur stovi. Tokius dalykus reikia žinoti ir tam tikrai padeda savanorystė. Kaip ir tiems žmonėms yra pagalba, taip ir tau pačiam naudinga“, – sako Vytaras Radzevičius.

Vytaras Radzevičius Vytaras Radzevičius Vytaras Radzevičius Vytaras Radzevičius Vytaras Radzevičius Vytaras Radzevičius Vytaras Radzevičius Vytaras Radzevičius Vytaras Radzevičius

Šį trečiadienį LRT televizijos laidos „Gyvenimo spalvos“ herojumi taps žmogus, kurio neįmanoma pristatyti vienu žodžiu – keliautojas, žurnalistas, laidų vedėjas, rašytojas, kulinaras Vytaras Radzevičius.

Savanorystės dieną jis skirs visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“. Kartu su kolege, televizijos, radijo ir renginių vedėja Daiva Tamošiūnaite, kuri su „Gelbėkit vaikus“ bendradarbiauja daugiau nei dešimtį metų, Vytaras aplankys septynis vaikus auginančią šeimyną. Savo kulinarinį talentą Vytaras pademonstruos gamindamas improvizuotus pietus.

„Visada sakiau, kad jei kažkas įsivaizduoja, kad jau siekia dangų, reikia prisiminti, nuo ko atsispyrei ir kur stovi. Tokius dalykus reikia žinoti ir tam tikrai padeda savanorystė. Kaip ir tiems žmonėms yra pagalba, taip ir tau pačiam naudinga“, – sako V. Radzevičius.

Laidos žiūrovus Vytaras taip pat pakvies į savo ramybės oazę – vienkiemį Dzūkijos miškuose. „Kai būnu gamtoje, jaučiuosi geriausiai. Nors esu miesto vaikas, vienas gyvenimas yra mieste, kitas – miške. Vargo tikrai nėra, visą gyvenimą sportuodavau – ir rankinį žaidžiau, ir futbolą, ko tik nedariau. Tačiau ateina laikas, kai nebelabai gali tai daryti – metai vis tiek bėga. Tą fizinį aktyvumą keičia kitokia fizinė veikla – čia vis kalinėju, meistrauju, staliaus, dailidės darbus dirbu. Vakare jaučiuosi kaip sužaidęs geras futbolo rungtynes su dviem pratęsimais ir baudinių serijomis“, – laidoje, rodomoje trečiadieniais 19.30 val.,  pasakos vyras.

Vytaras džiaugiasi, kad leisti laiką sodyboje patinka ir jo šeimynai, ypač penktus metus skaičiuojančiam anūkui. „Aš čia labai gerai jaučiuosi kaip senelis, pats važiuodavau mažas pas senelius į kaimą. Kai anūkas atvažiuoja, reikia pamatyti jo veido išraišką, džiaugsmą. Kai išgirdo „kakariekū“ giedantį gyvą gaidį, buvo dienos įvykis“, – šypsosi Vytaras.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų