Teatro gerbėjus galima nudžiuginti – Kaune atsirado nauja profesionali teatro erdvė – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teatras, pirmasis profesionalus universiteto teatras Lietuvoje, kviesiantis žiūrovus į spektaklius ir susitikimus su įžymiais žmonėmis.

Pagrindinis prioritetas – kokybė

VDU teatras – tai nauja kūrybos erdvė, skirta bendriems jau žinomų ir perspektyvių jaunų menininkų iš Lietuvos ir užsienio projektams, tai – kūrybinė studija, skirta VDU vaidybos programos ir kitų Menų fakulteto specialybių studentams, kurioje jie gali dirbti su profesionaliais teatro menininkais, dalyvauti teatro procese ir jį tyrinėti.

"Reikėtų pabrėžti, kad tai nėra teatro studija ar mėgėjiškas teatras, t. y. tam tikra laisvalaikio praleidimo forma vaidinant, ne – tai naujas profesionalus kamerinis teatras, kuriame bus statomi spektakliai, turintys pagrindinį – profesionalumo, kokybės prioritetą, – akcentavo naujojo VDU teatro ir vaidybos studijų programos vadovė – Auksinių scenos kryžių nominantė, aktorė doc. Goda Piktytė.

Šventinį VDU teatro atidarymo vakarą buvo parodyta garsios šiuolaikinės prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos tragikomedija "Atsitiktinis žmogus", kurią režisavo Jonas Vaitkus. Spektaklyje vaidina aktoriai Goda Piktytė ir Arvydas Dapšys.

Spektaklis, kuriame iš Paryžiaus į Frankfurtą riedančio traukinio kupė tėra du veikėjai – vyras ir moteris – bus ir toliau VDU teatro repertuare. Kaip ir spektaklis, taip pat Y.Reza, "Trys gyvenimo versijos" (rež. Agnius Jankevičius) – lengvas intelektualus vaidinimas, tragedijos ir komedijos sintezė, kurioje dvi šeimos susiduria su šiuolaikinės visuomenės keliamais iššūkiais.

"Per mėnesį parodysime du savo teatro spektaklius ir du atsivežtinius, taip pat organizuosime susitikimus su menininkais, įžymiais žmonėmis. Šie susitikimai jau organizuojami, juose dalyvavo scenografas Sergejus Bocullo, aktorė Jūratė Onaitytė, sausio 16 d. svečiuosis antropologas prof. Gintautas Mažeikis, o jų metu VDU vaidybos studijas pasirinkę jaunuoliai paruošia muzikinę programą, – pastebi G.Piktytė, – visas kitas teatro laikas – studijoms, nes specialybės paskaitos vyksta čia."

Jauki erdvė

Dieną, dar keletą valandų prieš VDU teatro oficialų atidarymą, šiame teatre vyko vokalo paskaita studentams, vėliau G.Piktytė su A.Dapšiu repetavo "Atsitiktinį žmogų", o visai vėlai liejosi sveikinimai, išsakytos viltys, pažadai ir lūkesčiai.

"Akivaizdu, kad neatsitiktinai šį VDU teatro atidarymo vakarą buvo parodytas "Atsitiktinis žmogus" – visais atžvilgiais stiprus spektaklis, tarsi nurodantis teatro būsimus siekius, – pasidžiaugė VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka. – Apskritai, labai džiaugiuosi, kad Vytauto Didžiojo universitete yra puikus kamerinis orkestras, prireikus VDU Muzikos akademijoje galima suburti ir visą simfoninį orkestrą ir štai dabar turime ir profesionalų teatrą – meno erdvę ne tik VDU studentams, bet ir visiems, mylintiems teatrą, besidomintiems menu žmonėms."

Jauki, kamerinė, išradingai panaudota VDU teatro erdvė nuteikia maloniai vos įžengus. Ir nors teatro vadovė G.Piktytė sako, kad teatras prasideda nuo gero spektaklio, juodi teatro interjero tonai, didžiuliai veidrodžiai ir žibantys šviestuvai, regis, byloja apie kūrybinius slėpinius ir paslaptį – tarsi savaime imi laukti kažko plevenančio virš buities.

Spektakliai ir susitikimai

Gana greitai režisierius Artūras Areima pradės repetuoti naują pastatymą pagal prancūzų egzistencialisto Jeano Paulo Sartre‘o novelių inscenizacijas – jo premjera numatyta balandžio pradžioje. VDU vaidybos specialybės studentai šį rudenį jau debiutavo Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisieriaus A.Jankevičiaus spektaklyje-manifestacijoje "Gelbėkime meilę" pagal Lietuvoje neseniai viešėjusio dramaturgo Danielio Danis kūrinį "Akmeninių šunų bučiniai".

A.Jankevičius buvo patenkintas vaidybos specialybės studentų potencialu, ateityje jis taip pat statys spektaklį VDU teatre. O kaip VDU teatro vadovė, ar nenusivylusi aktorinio meistriškumo siekiančiais jaunuoliais?

"Dar praėjo nedaug laiko, studentai mokosi tik nuo rudens, – pastebėjo G.Piktytė, – dabar po sesijos jiems – atostogos, nors jie rengia muzikinį pasirodymą sausio 16 d. vyksiančiam susitikimui su filosofu G.Mažeikiu, taip pat vaidins spektaklyje "Gelbėkime meilę".

Taigi nuo pirmų dienų su kūryba ateities planus siejantys studentai pratinami prie minties, kad menininkas niekada neatostogauja? "Taip, nes tai ir tiesa", – juokiasi aktorė G.Piktytė, studentams dėstanti ir scenos meną.

Laboratorija studentams

VDU vaidybos programoje nėra įprasto vieno režisieriaus kurso, tarkim, G.Piktytė dėstys tik du semestrus, vėliau studentai susitiks su kitais menininkais ir dėstytojais.

"Apskritai, naujoji vaidybos studijų programa sudaryta galvojant apie plataus išsilavinimo menininką, kuris pažintų įvairias meno ir mokslo sritis, pagaliau, kad būsimieji menininkai gebėtų savarankiškai realizuoti savo sumanymus", – pažymi G.Piktytė.

Taigi VDU teatras – taip pat ir kūrybinė studija, laboratorija, skirta VDU Vaidybos studijų programos ir kitų Menų fakulteto specialybių studentams, kurioje jie gali dirbti su profesionaliais teatro menininkais, dalyvauti profesionalaus teatro procese ir jį tyrinėti.

VDU Vaidybos studijų programa – vienintelė aukštais akademiniais kokybės ir tarptautiniais profesiniais standartais pagrįsta vaidybos studijų programa Lietuvoje. Šiomis studijomis siekiama parengti aukščiausios kvalifikacijos menininkus, kurie gebėtų kūrybiškai suderinti vaidybos, režisūros, tekstų kūrybos praktikas bei judesio ir balso įgūdžius profesinei karjerai teatre, kine, televizijoje ir kitose šiuolaikinio meno formose. Tikimasi, kad programa išugdys savarankiškus ir naujovėms imlius kūrėjus, gebančius sėkmingai integruotis įvairiose šiuolaikinio meno ir kūrybinių industrijų srityse.

Iš būsimo susitikimo su prof. G.Mažeikiu anonso:

"Uždari vakarai VDU teatre jau tampa tradicija... Pigiausi (10 litų) bilietai graibstomi, lyg mėsiški pyragaičiai per vegetariškus pusryčius (O.Henry galėtų supykti už apytikslę citatą), o dėl brangiausių (20 litų) kartais kyla nedidelių susistumdymų tarp turtingosios Kauno bohemos dalies. Pasitaiko net apgavysčių. Miesto universitetų studentai, norėdami užsitikrinti sėdimą vietą, bando apsimesti žinomais architektais, muzikantais, režisieriais, mokslininkais, rašytojais, aktoriais, dailininkais, poetais ar žurnalistais.

Kas gi lemia sparčiai augantį uždarų vakarų populiarumą? Žinoma: gyva styginė, klavišinė, dumplinė ir kitokia muzika, etatinis 18 vaidybos studentų choras, kandus kritikės komentaras, neišsemiama vedėjo pasakojamų istorijų "kraitelė"... Bet visų pirma – persona, sėdinti vakaro žvaigždės fotelyje. Po šmaikštuolio scenografo ir kostiumų dailininko Sergejaus (Seržo) Bocullo ir teatro primadonos Jūratės Onaitytės, šį kartą scenoje išvysime žmogų, pritariantį minčiai, kad spektaklio (arba reginių apskritai) visuomenė – tai kapitalizmo degradavimą maskuojančios dirbtinės realybės rezultatas (dabar už laisvą citavimą turėtų supykti Guy Debordas). Sunkus išbandymas teatro mylėtojams? Kita vertus, pasak vakaro svečio, "žmogus, kuris sako, kad yra laisvas be dramos, meluoja". Profesorius, kurio eilinę monografiją, pramaišiui su Charleso Bukovskio ir Eduardo Limonovo romanais išleido leidykla "Kitos knygos" ir kurio tekstus publikuoja anarchija.lt. Jau turbūt aiškėja vakaro žvaigždės siluetas... Jei – ne, reikėtų rimtai peržiūrėti skaitomos literatūros sąrašą (arba tiesiog žvilgtelėti į VDU teatro plakatus).

Ir dar: atsižvelgdami į nuolatinių uždaro vakaro dalyvių prašymus, organizatoriai nutarė žiūrovus apdovanoti išskirtine galimybe dalyvauti diskusijoje!"