Veltų skrybėlaičių paviliotos Pereiti į pagrindinį turinį

Veltų skrybėlaičių paviliotos

2008-12-06 09:00
Veltų skrybėlaičių paviliotos
Veltų skrybėlaičių paviliotos / Roko Medonio nuotr. Pavyzdys: žurnalistės Vilma Čereškienė ir Jolanta Svirnelytė neabejoja, jog skrybėlė – privalomas kiekvienos moters aksesuaras.

Septintus metus meno kūrinius iš vilnos velianti Regina Doseth tikina: "Moteris, dėvinti veltinio skrybėlę, tikrai neliks nepastebėta." Jos sukurtomis gėlių žiedlapius ir karūnas primenančiomis merino vilnos skrybėlaitėmis vieną žiemišką vakarą pasidabino pusšimtis žinomų Lietuvos moterų.

Originalūs galvos apdangalai sukurti naudojant skandinavišką vėlimo techniką, kai veliama labai minkšta ir lengva merino vilna, ji dekoruojama liureksu, šilku ar tekstile. Anot kūrėjos, ši vėlimo technika leidžia išgauti originalias skrybėlaičių formas, spalvas ir faktūras. Prigludusios, plačiakraštės ar trumpakraštės – tai vis Reginos siūloma alternatyva tradicinei – megztai ar siūtai – kepuraitei.

Vėlimo pradmenų R.Doseth sėmėsi iš Norvegijoje gyvenančios anytos. Kurį laiką naujus įgūdžius Anglijoje ir Danijoje tobulinusi moteris ilgainiui patikėjo, kad veltinis – ateities medžiaga. Grįžusi į Lietuvą Vilniuje ir Klaipėdoje ji įkūrė "Veltinio namus".

Sostinės gyventojams moteris sakė, jog veldama atsigauna, o jos širdis tiesiog dainuoja iš laimės, mat vilniečiai nebijo ryškesnių ir originalesnių skrybėlių. O klaipėdiečiai dažniau renkasi tamsesnių ir santūresnių spalvų galvos apdangalus. Beje, tris mėnesius kurta merino vilnos skrybėlaičių kolekcija nustebino ne vien ryškių spalvų gama, bet ir netikėtais pavadinimais, pavyzdžiui, "Apelsininis desertas", "Mėtinis dangus".

Skandinaviškas veltinio tradicijas Lietuvoje puoselėjanti R.Doseth pasakojo, kad šiaurės kraštuose veltos skrybėlės kur kas populiaresnės nei pas mus. "Mūsų krašte jos dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Gatvėje vos vienas kitas žmogus skrybėlėtas", – teigė dizainerė.

Veltinio velėja priminė, kad anksčiau skrybėlaitė buvo privalomas moters aksesuaras, nurodantis jos socialinį statusą. Tačiau šiandien jos funkcija kur kas paprastesnė – puošti, suteikti rafinuotumo ir elegancijos.


Skrybėlės istorija

Dengti galvą žmogus pradėjo vos išmokęs pasisiūti pirmuosius drabužius, tačiau skrybėlės suklestėjo tik viduramžiais. Tais laikais skrybėlaitės buvo privalomas moters aksesuaras, keičiamas keletą kartų per dieną. Galvos apdangalas nurodė žmogaus socialinį statusą ir nusakė jo veiklos pobūdį. Teigiama, kad skrybėlaitės pakeitė karūnas ir išliko moters kilmingumą liudijanti puošmena.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų