Gyvenimas ant ratų

Audrius su Virginija šypsosi, kad būtent pomėgis keliauti juos ir suvedė. Pora bendrų draugų dėka susipažino kelionėje į Naisius. Užsimezgus romantiškai draugystei, laukė bendros kelionės po Lietuvos pajūrį, vėliau – automobiliu į Tatrus, Turkiją, Rumuniją, Sakartvelą.

Taip pamažu brendo idėja iš Lietuvos išvykti ilgesniam laikui. Į beveik metus trukusią kelionę pora išvyko ne autobusiuku, bet pačių sumeistrautu kemperiu, kurį įkūrė palyginti mažame automobilyje.

"Anksčiau turėjome prikabinamą namuką, su kuriuo keliavome po Latviją, Estiją, Lenkiją. Taip keliauti nebuvo labai patogu, todėl nusprendėme pasirinkti minimalesnį variantą, – pasakoja V.Šerelienė. – Įsigijome gana mažą "Lancia Phedra" automobilį, kuriame Audrius, padedamas savo tėčio, įrengė lovas, spinteles, kriauklę. Taip įsirengėme sau mini kemperį."

Nors vietos Šerelių kelionių namelyje ne per daugiausia, pora tikina, kad turimų patogumų jiems pakanka. "Automobilyje yra sulankstoma sofa-lova, spintelė daiktams, dujinė viryklė, kriauklė, elektra, vanduo, nuotekų kanistras. Tad turime visus patogumus, kurių mums reikia", – juokiasi Audrius.

Nors A.Šerelio profesija susijusi su muzika, automobiliai visada buvo vyro hobis. Tad pašnekovui nekilo daug iššūkių pačiam meistraujant kemperį. Vis dėlto Audrius pripažįsta, kad viskas užtruko ilgiau, nei planuota. Į kelionę po Pietų Europą pora išsiruošė kone mėnesiu vėliau. Tačiau kelyje techninių trukdžių nekilo, išskyrus tai, kad automobilis ėmė leisti stabdžių skystį, reikėjo keletą kartų papildyti jo atsargas. Automobilyje pašnekovai turėjo ir šildytuvą, tačiau jo neprireikė. Juk Pietų Ispanijoje šilta net viduržiemį.

Iššūkis: pora beveik metus gyveno lengvajame automobilyje, kurį patys įsirengė kaip kemperį.

"Mūsų idėja buvo ilgesniam laikui automobiliu išvykti pagyventi į pietus. Norėjome pasitikrinti, ar toks gyvenimo būdas mums tiktų, – atskleidžia Audrius. – Kadangi kelionė mums patiko, svarstome ateityje prisijaukinti tokį gyvenimo būdą. Iš tikrųjų keliaudami mes neatostogaujame, tai tiesiog mūsų kasdienybė."

Kurį laiką dar pabūsime Lietuvoje, su artimaisiais sutiksime šventes. O vėliau vėl imsime ruoštis naujai kelionei.

Įžūliosios beždžionės

Pašnekovai pasakoja niekada nemėgę patogių kelionių su viešbučiais ir lėktuvais. Audrius su Virginija vis išvykdavo į keliones automobiliu, bet po mėnesio kito grįždavo namo. Beveik metus trukusi kelionė po Pietų Europą – pirmoji tokia ilga. Pasak poros, išsiruošti į gyvenimą pakeitusią kelionę jiems padėjo tinkamai susiklosčiusios aplinkybės.

"Tuo metu abu nedirbome. Virginija buvo išėjusi iš darbo, o aš ruošiausi atidaryti savo muzikos mokyklą. Prasidėjo karantinas, kuris palengvino darbą nuotoliniu būdu. Tad nusprendėme, kad šis metas idealus pakeliauti", – pasakoja A.Šerelis.

Kelionę pora pradėjo 2020-ųjų rugpjūtį, o 2021-ųjų birželį grįžo į Lietuvą. Daugiausia laiko pašnekovai praleido Pietų Ispanijoje – Andalūzijos regione. Kartu Šereliai aplankė ir Pietų Prancūziją, Italiją, Vokietiją. Pagrindinis keliautojų tikslas buvo nuvykti į patį piečiausią Ispanijos tašką – Tarifos miestą.

"Turbūt patį gražiausią visos kelionės vaizdą ir išvydome Tarifoje. Šį miestą nuo Afrikos žemyno skiria tik Gibraltaro sąsiauris. Tad, žvelgiant nuo kranto, puikiai matyti Marokas, kuris šviečia naktimis. Vaizdas išties įspūdingas, – pasakoja Audrius. – Apskritai šis Ispanijos miestas yra labai afrikietiškas – tiek savo architektūra, tiek gamta. Jo atmosfera magiška ir užburianti."

Pora prisiminė ir šmaikštų nutikimą Gibraltare. Tai vienintelė Europos vieta, kurioje laisvai gyvena laukinės beždžionės.

"Žinoma, keliaudami po Pietų Ispaniją aplankėme Gibraltaro kalną – juk tai išskirtinė vieta. Pirmą kartą matėme laukines beždžiones, kurios laipiojo visur. Turėjome įsidėję šiek tiek maisto, tad nusprendėme užkąsti. Tačiau netoliese buvę žmonės perspėjo geriau neatsegti kuprinės, nes vienai moteriai beždžionės ką tik nugvelbė visą krepšį, – pasakoja Virginija. – Iš tikrųjų beždžionės labai drąsios – kas joms patinka, iškart stveria. Nusprendėme, kad nusileidę kalnu žemiau galėsime pavalgyti, nes beždžionių ten nebebus. Vos išsitraukus bananą, viena pasileido link manęs, pašoko iki galvos, stvėrė vaisių ir nubėgo į krūmus."

Keliautojai pripažino tuo metu patyrę nemažai streso, nes su savimi turėjo brangią filmavimo kamerą ir kitos technikos. Įžūliosios beždžionės iš ne vieno Gibraltaro lankytojo nušvilpė visą mantą. Laimė, keliautojai prarado tik bananus.

Požiūris: "Kelionės mums yra ne atostogų metas, bet gyvenimo būdas", – šypsosi Virginija ir Audrius.

Dėl nakvynės nevargo

Pašnekovai džiaugiasi kelionei pasirinkę lengvąjį automobilį. Jiems neteko sukti galvos dėl parkavimo. Virginijos ir Audriaus namui ant ratų nereikėjo ieškoti specialios stovėjimo vietos.

"Galėjome važiuoti ten, kur netelpa kemperiai. Kartais netgi erzindavome kemperių vairuotojus, lengvai įvažiuodami ten, kur jiems negalima", – juokiasi Audrius.

Vis dėlto, pasak pašnekovų, Ispanijoje patogu keliauti ir didesnių gabaritų transportu. Jie čia sutiko keliautojų lengvaisiais automobiliais, kemperiais, netgi krovininiais automobiliais. Pora susipažino su lietuviais, gyvenančiais Ispanijoje. Vėliau sutiko ir tautiečius, kurie jau aštuntą kartą važiuoja į šią šalį praleisti žiemos.

Pasak Virginijos ir Audriaus, keliaujant surasti nakvynės vietą nebūdavo sunku. Keliautojai naudojosi specialia programėle, kurioje galima paskaityti atsiliepimų apie parkavimo nakčiai vietą. Taip galima aptikti gražių ir saugių vietovių, kurių kitaip nebūtum suradęs.

"Programėlėje paskaitydavome kitų keliautojų atsiliepimų, įspūdžių, patirčių ir tada spręsdavome, ar saugu ten važiuoti. Laikėmės principo niekada neieškoti nakvynės vietos naktį. Nuvažiavę dieną, apsižvalgydavome, apsižiūrėdavome, kas yra aplinkui, kas mūsų kaimynai", – pasakoja Virginija.

Pasak pašnekovų, kartais jie nakvodavo pilnoje kemperių aikštelėje, o kartais – vieni laukinėse, atokiose vietose.

Pažintis su vietos virtuve

Keliaudami Virginija ir Audrius dažniausiai patys ruošdavo maistą savo ratuotuose namuose. Tačiau pora yra ne tik kelionių aistruoliai, bet ir gurmanai – nevengė išbandyti ir įvertinti vietos virtuvių. Keliautojams įstrigo Malagos mieste kepamos sardinės, kurios laikomos tradiciniu malagietišku patiekalu.

"Sardines čia kepa ant jūros kranto, labai įdomioje valtelės formos "šašlykinėje". Į jos vidų įpilamas smėlis, ant jo kepamos žuvelės. Vietiniai sako, kad jei lankeisi Malagoje ir nevalgei sardinių, šiame mieste iš tikrųjų nebuvai, – atskleidžia Audrius. – Kelionės metu lankėmės ir Italijoje, tad įsiminė Neapolyje ragauta tikra itališka pica. Tikroji Neapolio pica yra paprasta "Margarita" su sūriu ir pomidorų padažu. Tačiau ji nėra sausa, kaip neretai būna Lietuvoje, bet pagardinta kokybiškais sūriais. Įdomu tai, kad Neapolyje "Margaritos" pica negali kainuoti daugiau nei 5 eurus. Nesvarbu – ar tai elitinis restoranas, ar užkandinė."

Virginija pastebi, kad pietų ispanai turi savitą pusryčių kultūrą. "Sakoma, kad save gerbiantis ispanas namie pusryčių nevalgo. Tikra tiesa. Jie turi specialias pusryčių kavines, kurios dirba tik rytais. Kelis kartus ir mes jose valgėme. Čia susirenka daug žmonių, visi garsiai kalba, bendrauja, tad ispaniški pusryčiai paprastai užtrunka ilgai, – pasakoja ji. – Įdomu tai, kad pusryčių pasirinkimas tokioje užkandinėje nedidelis. Tai skrudinta duona su sūriu, alyvuogių aliejumi ir užtepėle. Gali išsirinkti tik kavą – su pienu ar be."

Keliaudami po Pietų Europą lietuviai labiausiai pasiilgo didelio puodelio kavos. Ispanijoje ir Italijoje populiari stipri, vienu gurkšniu išgeriama espreso kava. Virginijai ir Audriui kartais norėdavosi paskanauti Lietuvoje populiarių kavų su sirupais. Vis dėlto pietuose vyrauja kitokia kavos kultūra – čia dideliu šio gėrimo puodeliu niekas nesišildo. Stiprios kavos gurkšnis geriamas tik energijai palaikyti.

Vilioja saulė ir šiluma

Žiemoti saulėtoje Ispanijoje Virginijai ir Audriui labai patiko. Juk pietuose net vidury žiemos nereikia šiltų drabužių ir šildytuvų. Tad pora planuoja vėl pakartoti savo kelionę, tik šįkart – ilgesniam laikui.

"Norėtume išvykti keleriems metams. Kelyje susipažinome su žmonėmis, kurie taip gyvena nuolat. Ispanijoje jie netgi palieka savo kemperius, porai mėnesių grįžta į gimtąją šalį ir vėl iškeliauja, – pasakoja Audrius. – Tad kurį laiką dar pabūsime Lietuvoje, su artimaisiais sutiksime šventes. O vėliau vėl imsime ruoštis naujai kelionei. Galbūt netgi įsigysime kemperį."

Pašnekovai norėtų ilgesniam laikui įsikurti Pietų Ispanijoje ar Italijoje, kad nereikėtų sukti galvos dėl šildymo. Be to, net žiemą šviečianti saulė puikiai veikia nuotaiką.

"Šiltas oras mus su Virginija visada traukė. Ispanijoje geros nuotaikos buvome beveik nuolatos, nes galėjome daug laiko praleisti lauke. Būdamas gryname ore, natūralioje saulės šviesoje žmogaus organizmas prigamina vitamino D. Be to, šviečiant saulei, daugiau judame, nes judėjimui nėra ribų – galima važiuoti dviračiu, riedlente, bėgioti. Lietuvoje šaltuoju metų laiku tampame labiau priklausomi nuo oro ir nepalankių jo sąlygų, – svarsto A.Šerelis. – Tad Ispanija mums patiko ne tik dėl nuostabių gamtos vaizdų, bet ir nuolatinės saulės."

Virginija ir Audrius jutube jau daugiau nei metus kuria vaizdo tinklaraštį "Skanios kelionės", dalijasi savo įspūdžiais, patirtimi, ir patarimais keliautojams.

"Turime nepasotinamą apetitą kelionėms, tačiau, be abejonės, nesame tokie vieni. Tad tikimės paskatinti ir kitus nebijoti keliauti kitaip nei dauguma įpratę, atrasti sau tinkamą būdą, ieškoti originalių sprendimų", – šypsosi aistringi keliautojai.