Aistra keliauti gimė netikėtai

Daugiausia pasaulio valstybių 1999–2024 m. laikotarpiu aplankiusiam D. Pankevičiui priklauso Lietuvos rekordas. Jis yra pirmasis lietuvis, pabuvojęs visose Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) narėse valstybėse ir pateikęs tai patvirtinančius įrodymus.

Šiuo metu JTO priklausančių valstybių yra 193.

Vyro rekordą patvirtino Lietuvos rekordų agentūra „Rekordų akademija“.

D. Pankevičiaus gyvenimo kelionės prasidėjo visai netikėtai. Iki pirmosios jis pasakojo nė nesvajojęs apie pasaulio tyrinėjimą. Tačiau viena istorija pakeitė viską.

Keliautojas laikraštyje perskaitė apie vaikiną, kuris traukiniu nuvažiavo iki Pekino, ir pats užsidegė ta pačia idėja, norėdamas atkartoti nepažįstamojo kelią.

Vis dėlto planuojant maršrutas šiek tiek pasikeitė – Danas skrido į Singapūrą ir iš ten pasiekė Lietuvą, keliaudamas tik sausuma.

Tai buvo jo pirmoji kelionė – ganėtinai ilga ir tolima. Po jos vyras nebenorėjo sustoti, nes suprato – kelionės taps jo gyvenimo dalimi.

„Apie tai, kad galėsiu apkeliauti visą pasaulį, tikrai nesvajojau, nes man tai atrodė galbūt net neįmanoma tuo laiku. Bet taip, aš iš karto susirgau kelionių liga. Ir po pusmečio grįžęs namo iš Singapūro sausuma, aš nusprendžiau po dviejų mėnesių vėl leistis į kelią, bet jau šį kartą – pusei metų į Indiją. Ir tos kelionės niekada daugiau nebesustojo, jos tęsiasi iki dabar“, – prisiminė keliautojas.

Pasaulis – nuolatinis atradimas

Daugybę metų keliaudamas Danas aplankė ne tik populiariausias pasaulio vietas, bet ir nuvyko į tuos kampelius, kur turistai retai užsuka. Viena tokių vietų – Antarktida.

Daug: pingvinų kolonija Antarktidoje – vaizdas kaip atviruke. / D. Pankevičiaus nuotr.

Tiesa, žmonės dažnai Dano klausia, kas įdomaus Antarktidoje. Mano, kad ten tik ledkalniai.

Bet iš tikrųjų, Danas pasakojo, kad tai vieta, turinti labai turtingą fauną – sausumoje akį traukia ruonių, pingvinų kolonijos, o po vandeniu gausu rajų, banginių.

Kitas išskirtinis ir visiškai priešingas regionas, kurį tyrinėjo keliautojas – Pietų Sudanas. Ten Danas laiką leido genčių bendruomenėse, kurios, pasak jo, yra mažiausiai lankomos visoje Afrikoje, o ir gyvena labai tradiciškai.

„Gentys gyvena taip, kaip gyveno ir prieš tūkstančius metų, mažai kas ten pasikeitę, civilizacija juos labai, labai mažai pasiekė“, – pasakojo keliautojas.

Tiesa, keliaujant po tokias vietas, reikia daug patirties ir žinių apie vietines tradicijas.

Danas pasakojo, kad vykstant į Afriką, pas ten gyvenančias gentis, yra svarbu žinoti, kaip tinkamai prie jų prieiti – dovanų ir atvirumo dėka jis sugebėjo susidraugauti su vietos gyventojais ir gavo galimybę apsistoti kaimuose bei dalyvauti kasdienėse jų veiklose.

Keliautojas atskleidė, kokias dovanas dažniausiai veža Afrikos gentims: kukurūzų miltų, sorgų kruopų maišų, aliejaus, druskos, cukraus. Vietiniai taip pat prašo pomidorų pastos bei tabako.

„Kai susidraugauji, tuomet tampi vienas jų ir tavimi tikrai pasirūpins, niekada alkano nepaliks, leis apsistoti jų kaime ir tiesiog daryti tokius pat dalykus, ką ir jie daro – ar eiti į medžioklę, ar gyvulius ganyti. Bet jeigu žmogus patirties neturi, tai tikrai gali būti sudėtinga. Pavyzdžiui, susikalbėti mums žinomomis kalbomis tikrai negalėsite, nes gentys turi savo. Aš dažniausiai kalbuosi rankų gestais, tai yra mano dažniausiai naudojama kalba gentyse“, – dalijosi D. Pankevičius.

Neužmirštama: Pietų Sudane gyvenanti vietinė gentis stebino ir apranga, ir savo šokių judesiais. / D. Pankevičiaus nuotr.

Kelionės – pavojai ir atradimai

Kelionės, žinoma, neapsieina be pavojų. Danas neslepia, kad keliaudamas ne kartą pateko į pavojingas situacijas, ypač tuose regionuose, kur vyko kariniai konfliktai.

Jis pasakojo apie karo zonas, kuriose teko matyti minų sprogimus, susišaudymus.

„Nerekomenduočiau keliauti po Afrikos valstybes, kai yra priešrinkiminis laikotarpis. Tuomet būna daug visokiausių neramumų, o ypač didmiesčiuose, – įspėjo keliautojas. – Vienų tokių neramumų metu pamačiau pašautą žmogų, pati policija tai padarė, bandydama išskirti žmones – vieni palaikė vieną kandidatą į prezidentus, kiti – kitą, žmonės apsipyko, ir prasidėjo riaušės“.

Ne mažiau pavojingos yra egzotinės ligos, kurios neretai – mirtinos.

Maliarija, Dengė, Čikungunija – šias ir kitas ligas platina vietiniai uodai. Nuo pastarųjų ligų apsisaugoti itin sudėtinga, nes skiepų ten nėra.

Danas savo kelionėse visada laikosi atsargumo priemonių: naudojasi purškikliais, miega po tinklais, saugančiais nuo uodų, ir stengiasi vengti pavojingų vietų.

Keliautojas neslepia: „Mano didžiausias priešas gamtoje – uodas. Uodai platina daug visokiausių ligų – nuo kai kurių yra skiepai, o kalbant apie kitas, galime imtis tik prevencijos“.

Valgo ir kirminus, ir beždžiones

D. Pankevičius pripažįsta – jis nėra tas, kuris dėl vieno patiekalo krautų lagaminus, tačiau jo ragautų skonių žemėlapis gerokai peržengia įprasto restorano ribas.

Keliaudamas po atokiausias pasaulio džiungles ir gyvendamas medžiotojų gentyse, Danas ragavo visko – nuo milžiniškų kirminų iki pitonų, dygliakiaulių ir net beždžionių.

„Jie valgo viską, kas juda“, – sakė jis, prisimindamas, kaip gentys, neaugindamos nei savo daržovių, nei gyvulių, kliaujasi tuo, ką duoda gamta.

Įprastų patiekalų čia nėra – viskas, kas pasitaiko po ranka, tampa vakariene.

„Labiausiai mane šokiruodavo tas laukinių gyvūnų valgymas, kai kuriose vietose net būdavo patiektas kažkoks pašvinkęs gyvis, verdamas su kailiu. Džiunglėse nėra jokios elektros, nėra šaldytuvų, tai kai žmonės pasigauna kažką, o dideliame karštyje maistas, jų sugautas laimikis, greit sugenda, – jie viską valgo. Būdavo taip, kad į tą pusę, atrodo, net pasižiūrėti negali, bet, na, kiekgi galėsi be maisto išbūti? Tris dienas, keturias? Jau penktą dieną pats ateisi ir paprašysi, kad duotų bet ką“, – neslėpė vyras.

Džiunglių virtuvė – tai išgyvenimo ir prisitaikymo menas.

Visgi, Danas pasakojo Afrikoje atradęs tikrą delikatesą – skėrius: „Aš juos labai mėgstu, tai turėdamas galimybę kažkur Afrikoje nusipirkti, būtinai pasiimu jų maišelį su savimi“.

Įspūdinga: D. Pankevičiaus dienos laimikis – žuvis Sokotros saloje. / D. Pankevičiaus nuotr.

Svajonės ir kelionių ateitis

Nepaisant iššūkių ir pavojų, Danas nenustoja keliauti ir planuoti naujų maršrutų. Artimiausiu metu jis keliaus į Ispaniją, kur norės aplankyti vietas, kuriose lankėsi prieš 20 metų, o po to vyks į Siriją, Libaną ir Venesuelą.

„Beveik visose šalyse esu pabuvęs po keletą kartų. Aš naudoju išmaniąją programėlę, kurioje pasaulis sužymėtas į 1 301 pasaulio regioną, tai šiandien jau daugiau nei pusė regionų – aplankyta. Dar tikrai yra kur keliauti ateityje“, – tikino jis.

Danas ragina visus, kurie svajoja apie keliones, nebijoti žengti pirmojo žingsnio.

Keliautojas siūlo pradėti nuo paprastesnių kelionių, pavyzdžiui, po Europą, o tik vėliau žengti į kitus regionus.

Pasak jo, susidūrus su kažkuo per daug sudėtingu, žmogus gali išsigąsti ir kitą kartą nebesiryžti leistis į kelią.

„Apetitas bevalgant tiktai kils, tai tuomet jau galėtų būti koks kitas regionas – Pietryčių Azija. Labai daug egzotikos, nuostabiausi paplūdimiai, maistas. Na, o paskui jau galima rinktis ir kitus, šiek tiek sudėtingesnius kelionėms regionus, kaip Afrika“, – sakė D. Pankevičius.

„Mano patarimas būtų tiesiog išdrįsti – išdrįsti keliauti“, – ragino vyras.