Vyras per kelis mėnesius išbandė daug darbų: dirbo ir šiukšlininku, ir laboratorijoje

  • Teksto dydis:

Vilnietis fotografas Linas Marcišauskas suprato, kad nežino, ką norėtų dirbti. Todėl per kelis mėnesius išbandė daugybę profesijų.

„Prisimenu vaikystėje, kai nesimokydavau, tikrai gąsdindavo, kad kasininku būsiu. Arba mokykis, arba būsi šiukšliavežės krovėjas, būsi šiukšlininkas“, – šį trečiadienio vakarą, 19.30 val., LNK laidoje KK2 pasakos Linas Marcišauskas. Ir nustebins – šiukšlininko darbas bus tas, kurį jis savarankiškai išbandys. Bet pradėkime nuo pradžių.

Pradėjo Linas nuo maisto išvežiojimo. Kadangi įsidarbino vasario mėnesį – logistika ėjosi sunkiai, nes buvo slidu, keliskart apsivertė su maistu.

Po mėnesio Linas įsidarbino kepyklėlėje. Bandeles kepė tris dienas. „Esu bandelių mėgėjas 100 proc. ir kol kas, kol valgau, nestorėju, bet kepykloj tikrai suvalgiau daug bandelių. Neskaičiavau, bet kepėm kasdien tikrai labai daug cinamoninių bandelių“, – sakė pašnekovas.

Po to Linas įsidarbino archeologu. Ir pajūryje, prie Olando kepurės, kasinėjo žemes. Užėjus lietaus sezonui Lino kastuvo paslaugų archeologams nebereikėjo. Vaikinas tapo šiukšlių išvežiotoju.

„Jaučiausi kaip kitame pasaulyje. Tu gauni tą uniformą ir tu esi įstatomas į tvarkaraštį. Ir aš esu visiškai prie to nepripratęs, nes, kaip fotografas, aš turiu laisvą darbo grafiką“, – anot vyro, šiukšliavežių darbas sunkus. Reikia ne tik surinkti prie konteinerių išmėtytus šiukšlių maišus, bet ir išrūšiuoti atliekas. Be to, kas rytą reikia praeiti patikimumo testą papūsti į alkotesterį.

Po šiukšlininko karjeros Linas vėl grįžo prie žmonių. Įsidarbino padavėju Šventojoje. Padavėjo darbas, pasirodo, labai pavojingas. Kuo daugiau alkoholio, tuo labiau Šventosios kurorto poilsiautojai tolsta nuo šventumo. Tiesa, padavėjo profesija viena pelningiausių. Galima gyventi vien iš arbatpinigių.

„Neatradau atsakymo, kaip tai veikia. Ar reikia būti geru padavėju, ar blogu? Nes, atrodo, tu stengiesi,  o duoda 50 centų. O būna, vėluoji, nespėji, kažką pamiršti, ne ta alų įpili, ir palieka 5 eurus“, – sako Linas.

Dabar, pasibaigus vasarai, Linas grįžo dirbti į patalpas. Dirba laboratorijoje. Vaikinas prisijungė prie studentų komandos, kuri dalyvauja tarptautiniame konkurse ir ieško kaip išgydyti tvenkinių žuvims atsiradusias ligas.

„Iš kaukių baliaus, kažkokio tai grotesko, atvykau į sterilią baltą aplinką su chalatais, pirštinėmis, genais ir DNR. Atrodo kaip sapnas, tas šuolis iš kavinės į laboratoriją, bet tuo pat jaučiu, kad man to labai reikia“, – sako pašnekovas.

Linas sako, kad darbus keičia ne dėl pinigų. Jam įdomu išbandyti kuo daugiau sričių ir profesijų subtilybėmis pasidalinti su visuomene „Youtube“ bei „Instagram“ tinkluose.


Šiame straipsnyje: darbasLinas Marcišauskas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių