Kai įsisuka buitis, sako ji, viskas apvirsta aukštyn kojomis. Ir būtent karantinas, sustingdęs visus verslus, davė daugiau laiko pamąstyti ir priimti sprendimą skirtis. „Tiesiog supranti, kad kažkada buvom labai jauni, labai įsimylėję ir negalvojom apie tam tikrus ir psichologinius sutapimus, šeimos modelius. Labai palengvėjo priėmus sprendimą skirtis. Aš šeimoje labai daug prisitaikydavau. Aišku, gali tą daryti, tačiau pradėjau užduoti sau klausimą – ar esu laiminga tą darydama?“ – šį pirmadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Nuo...Iki“ pasakos kultūros ir menų centro „Loftas“ bendrasavininkė Ž. Diawara.

Moteris atvira – skirtis niekada nėra lengva. Iš pradžių Živilei teko susidurti su depresija. Tačiau išsikapstyti padėjo darbas. „Net ir dabar turiu beprotiškai mažai laiko, nes be visų renginių organizuoju ir paskutinės minutės kalėdinę mugę. Esu visiškai panirusi į dizainerių, menininkų, amatininkų paieškas. Kurdama tokius renginius visiškai atsipalaiduoju ir grįžtu į save. Tai mane ir ištraukė iš duobės, kurioje buvau gerą pusmetį“, – apie būdus, kurie padeda išbristi iš poskyrybinės depresijos pasakos Ž. Diawara.

Viktoras ir Živilė ilgą laiką tai, kas vyksta šeimoje slėpė nuo visų. Apie skyrybas pusę metų nuo sprendimo nesakė nei bendradarbiams, nei draugams, nei vaikams. „Daug verkiau. Ir abu verkėm. Ir iš tikrųjų buvo ir abejonių, ir visokių minčių, ir atrodo, kaip čia liksi vienas. Taip neįprasta. Ir kas čia bus. Ir kaip vaikai? Jiems šią žinią pranešėme praėjus pusei metų, tačiau iki šiol tą akimirką prisimenu su siaubu. Na, sakau, vaikai, reikia atsisėsti, pašnekėti ir jie dar taip linksmai nusiteikę. Juk žinau, kad tokią naujieną tuoj pasakysiu... Kipras apsiverkė, Izabelė pradėjo juoktis, sakydama, kad netiki“, – atvirais išgyvenimais dalinsis Ž. Diawara.

Nemažai klausimų iš pradžių kilo ir dėl jų bendro projekto „Loftas“, kurį kaip savo trečią vaiką myli abu – ir Viktoras, ir Živilė. Kadangi pavyko išlikti draugais, verslas dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių nenukentėjo. Živilė atvira – dabar santykiu su Viktoru ji kartais džiaugiasi net labiau nei šeimoje. Konfliktų kyla žymiai mažiau. „Mes abu supratom, kad esam daug geresni draugai nei vyras su žmona. Todėl dabar santykiai nuostabūs, lūkesčių vienas kitam keliam žymiai mažiau. Toks yra keistas įsivaizdavimas visuomenėje, kad jei likai viena su dviem vaikais ant rankų – tai čia jau didžiausias gyvenimo košmaras. Ir turi kuo greičiau griebti bet kokį pasitaikiusį. Ačiū, ir prieš tai geras vyras buvo, todėl ant pirmo pakliuvusio tikrai nešoksiu. Vienišumas – ne liga. Galima ir be vyro puikiai ir laimingai gyventi. Pirmiausia save turi padaryti laimingą, tuomet žmonės norės šalia tavęs būti. Pritrauksi ir tinkamą vyrą, ir draugus“, – pasakos Ž. Diawara.