„Jis atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, tad prasidėjo sveikimo kelias“, – kelioms žiniasklaidos priemonėms atsiųstame pranešime teigė S. Rushdie agentas Andrew Wylie (Endrius Vilis),

„Tai užtruks ilgai, sužeidimai sunkūs, bet jo būklė gerėja“, – sakė jis.

Kiek anksčiau A. Wylie sakė, kad S. Rushdie gali netekti akies; jis taip pat patyrė pilvo sužalojimų.

Rašytojo sūnus sekmadienį sakė, kad šeimai „labai palengvėjo“, kad S. Rushdie buvo atjungtas nuo dirbtinio kvėpavimo aparato ir galėjo „pasakyti keletą žodžių“.

„Nors jo gyvenimą pakeitę sužalojimai sunkūs, jo įprastas įžūlus ir iššaukiantis humoro jausmas liko nepaliestas“, – sakoma Zafaro Rushdie (Zafaro Rašdžio) pareiškime.

Po penktadienį scenoje įvykdyto užpuolimo S. Rushdie sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę, kur jam buvo atlikta skubi operacija.

Klausimai dėl įtariamojo

Vyras, kaltinamas peiliu užpuolęs rašytoją per literatūrinį renginį, šeštadienį teisme padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl kaltinimų pasikėsinimu nužudyti.

Jis atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, tad prasidėjo sveikimo kelias.

Niujorko valstijos teisme 24 metų Hadi Matarui (Hadžiui Matarui) buvo pareikšti kaltinimai, o prokurorai papasakojo, kaip S. Rushdie buvo peiliu smogta maždaug 10 kartų per, jų teigimu, iš anksto suplanuotą ir apgalvotą išpuolį.

H. Mataras sulaikytas be galimybės būti paleistam už užstatą, jam pateikti oficialūs kaltinimai dėl antrojo laipsnio pasikėsinimo nužudyti ir užpuolimo su ginklu. Policija nepateikė jokios informacijos apie jo praeitį ar galimus motyvus.

Pasak vieno Libano pareigūno, H. Mataro šeima kilusi iš Jaruno kaimo Libano pietuose, o pats vyras gimė Jungtinėse Valstijose.

Šeštadienį tame kaime apsilankiusiam naujienų agentūros AFP reporteriui buvo pasakyta, kad H. Mataro tėvai išsiskyrę, o jo tėvas – piemuo – tebegyvena Jarune.

Hadi Mataras. Scanpix nuotr.

Rašytojas, kuriam dabar 75-eri, sulaukė žinomumo, kai 1981 metais išėjo jo antrasis romanas „Vidurnakčio vaikai“ (Midnight's Children), pelnęs tarptautinį pripažinimą ir apdovanotas Britanijos prestižine Bookerio (Bukerio) premija už nepriklausomybės laikų Indijos pavaizdavimą.

Tačiau Indijoje nepraktikuojančių musulmonų šeimoje gimęs S. Rushdie buvo priverstas slapstytis, kai 1989-aisiais tuometis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) paskelbė fatvą, kurioje paragino musulmonus nužudyti šį rašytoją, teigdamas, kad jo 1988 metų romanas „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) įžeidžia islamą. Už S. Rushdie, kuris yra ateistas, nužudymą buvo pasiūlyta premija, kuri galioja iki šiol.

Kai kurie musulmonai mano, kad šioje knygoje demonstruojama nepagarba pranašui Muhammadui (Muhamadui).

Gyvenimas „grįžta į normalias vėžes“

Neseniai duodamas interviu Vokietijos žurnalui „Stern“ S. Rushdie pasakojo, kad po daugelio metų, kai jam buvo grasinama mirtimi, jo gyvenimas „grįžta į normalias vėžes“.

„Aštuonerius ar devynerius metus tai buvo gana rimta“, – sakė jis „Stern“ korespondentui Niujorke.

„Tačiau nuo 2000-ųjų, kai gyvenu Amerikoje, per visą tą laiką nebuvo jokių problemų“, – tikino rašytojas.

Jungtinės Karalystės vyriausybė suteikė S. Rushdie policijos apsaugą, kai keli jo kūrinių vertėjai ir leidėjai buvo nužudyti arba mėginta juos nužudyti.

Rašytojas beveik dešimtmetį slapstėsi – nuolat keisdavo gyvenamąją vietą ir negalėdavo pasakyti savo vaikams, kur yra apsistojęs.

S. Rushdie lengviau atsikvėpti galėjo tik 10-o dešimtmečio pabaigoje, kai Iranas 1998 metais paskelbė, jog jo nužudymo nepalaikytų.

Persikėlęs į Niujorką, 2016 metais S. Rushdie tapo JAV piliečiu. Nepaisant nuolatinės grėsmės jo gyvybei, jis vis dažniau buvo matomas viešumoje – dažnai be pastebimos apsaugos.

Rašytojas dabar gyvena Niujorko valstijoje ir yra iškilus žodžio laisvės gynėjas. Be kita ko, jis tvirtai palaikė Prancūzijos satyrinį leidinį „Charlie Hebdo“, kai 2015 metais islamistai Paryžiuje nužudė virtinę jo darbuotojų.

Šio savaitraščio skelbtos Muhammado karikatūros provokavo musulmonų įtūžį visame pasaulyje.

Tarptautinis pasipiktinimas

Literatūros renginiai, kuriuose dalyvaudavo S. Rushdie, neretai sulaukdavo grasinimų ir boikotų. 2007 metais sprendimas suteikti jam riterio titulą  išprovokavo protestus Irane ir Pakistane. Pastarojoje šalyje vienas ministras pareiškė, kad užgauta garbė pateisina mirtininkų sprogdintojų išpuolius.

Išpuolis įvykdytas Šotakvos institute, rengiančiame meno ir literatūros programas ant ežero kranto įsikūrusioje bendruomenėje maždaug už 110 km į pietus nuo Bafalo. Saugumas ten nebuvo itin griežtas.

Nors S. Rushdie užpuolimas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, smurtas prieš jį sulaukė pritarimo iš griežtosios linijos islamistų Irane ir Pakistane.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sakė, kad S. Rushdie „įkūnija laisvę“ ir kad „jo kova yra mūsų kova“.

JK lyderis Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad buvo „priblokštas“, ir gyrė rašytoją už „naudojimąsi teise, kurios niekada nesiliausime gynę“.

Rašytojų organizacijos „PEN America“ vadovė Suzanne Nossel (Siuzan Nosel) sakė, kad grupė išgyvena „šoką ir siaubą“.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pavadino tai „žiauriu“ išpuoliu ir sakė, kad meldžiasi už S. Rushdie pasveikimą.

„Salmanas Rushdie su savo įžvalgumu apie žmogiškumą, su neprilygstamu istorijos pojūčiu, su atsisakymu būti įbaugintam ar nutildytam pasisako už esminius, universalius idealus. Tiesa. Drąsa. Atkaklumas“, – sakoma J. Bideno pareiškime.