Mokytis niekada nevėlu, o tai ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Vadovaudamosi šia gyvenimiška išmintimi karčiais mokslo šaknų prieskoniais savo gyvenimą pasiryžo paįvairinti žinomos klaipėdietės.

Diplomų – kolekcija

Jos nemažai pasiekusios, išsilavinusios, puikiai save realizuojančios ir tvirtai stovinčios ant kojų. Tad kam joms viso to reikia?

Patogus monotoniškas gyvenimas galbūt suteikia saugumo, tačiau ilgainiui rutina įgrįsta ir norisi naujų potyrių bei iššūkių, tobulėjimo galimybių.

Taip savo apsisprendimą dar kartą tapti studente motyvavo verslininkė, S.Jokužio spaustuvės-leidyklos Rinkodaros skyriaus vadovė Eglė Jokužytė.

Nuo šio rugsėjo moteris kibo į ryšių su visuomene specialybę Vilniaus universitete ir po dvejų metų viliasi gauti magistro diplomą.

Eglės dosjė jau įrašyta, jog ji yra baigusi chemijos inžinerijos bei įpusėjusi teisės studijas.

"Su metais, matyt, poreikiai keičiasi. Kaip rinkodaros vadovė įgijau labai daug praktikos, tačiau teorinių žinių ryšių su visuomene srityje turiu mažiausiai. Man tai pakankamai nauja ir labai įdomu", – prisipažino pašnekovė.

Tarp Klaipėdos ir Vilniaus

E.Jokužytę džiugina tai, jog ji turi galimybę dirbti tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje, kur veikia S.Jokužio spaustuvės filialas.

"Žinoma, pakankamai sunku, viskas apsisuko 180 laipsnių kampu. Tai nėra neakivaizdinės studijos – turiu eiti ir į paskaitas, ir dirbti. Bet neišvažiavau gyventi į Vilnių. Dvi savaites būnu ten, o savaitę – čia. Galima pasakyti, kad dabar gyvenu tarp Klaipėdos ir Vilniaus, – dabartinę savo būseną įvertino moteris. – Šis etapas sudėtingas, bet nėra nieko lengvai pasiekiamo. Į tai, ką smagu gauti, reikia įdėti nemažai prakaito ir atiduoti dalį savęs."

Kol būna sostinėje, dvylikametės dukros priežiūrą Eglė patiki savo tėvams.

"Žinoma, kaip mamai buvo sudėtinga pasiryžti pokyčiams. Bet labai džiaugiuosi, kad turiu nuostabius mamą ir tėtį, kurie gali padėti prižiūrėti mano dukrą", – pasakojo moteris.

Būrys atžalų – ne kliūtis

Galbūt Eglė savo ateities planus sieja su Vilniumi?

"Dabar apie tai negalvoju, tiesiog turiu užsibrėžusi tam tikrą tikslą dvejiems metams į priekį, o kaip bus toliau – negali žinoti. Kažkada savo draugei sakiau – jau aš tai tikrai niekada daugiau nebesimokysiu! Bet niekada nesakyk "niekada" – viskas gali labai greitai pasikeisti", – savo kailiu jau spėjo patirti klaipėdietė.

Nuo šio rugsėjo į studentavimo-studijavimo džiaugsmus bei rūpesčius paniro ir Klaipėdos pilies džiazo festivalio siela Inga Grubliauskienė.

Edukologijos bakalauro studijas uostamiesčio Alma Mater baigusi moteris sieks magistro diplomo socialinės pedagogikos srityje.

"Monotonijos mano gyvenime – nė lašo, patogumo – minimumas. Mūsų mažojo ritmas toks, jog miegoti eina pirmą valandą nakties, o aš keliuosi šeštą ryto, kad išleisčiau didžiuosius į mokyklą", – prisipažino keturių atžalų mama.

Rengs čigonų festivalį

Ir vis dėlto iš pažįstamos netikėtai sulaukusi paraginimo kibti į studijas, apsisprendė – kodėl gi ne? Argumentas, jog laiko nei po metų, nei po dvejų daugiau neatsiras, Ingai pasirodė įtikinamas.

"Taip jau yra, kad gyvenimas mane nuveda, kur reikia, tik leiskis vedamas. Viskas dėliojasi savaime. Viena mintis veja kitą ir iš to gimsta įvairūs pasirinkimai", – filosofiškai kalbėjo pašnekovė.

Akivaizdu, jog peno studijoms Inga galės rieškučiomis semtis iš asmeninės savo patirties.

"Socialinė pedagogika man arti širdies, nes tenka rengti socialinius projektus, skirtus daugiavaikėms šeimoms. Be to, Žagarėje, iš kurios krašto esu kilusi, ruošiuosi organizuoti čigonų festivalį – čia iš močiutės paveldėjau 150 metų senumo trobą, tačiau labai gražioje vietoje, šalia upės, tad pagalvojau, kad ten galima kažką prasminga nuveikti. Kadangi magistrinį darbą pasirinkau čigonų vaikų atskirties mažinimo tema, manau, kad turėsiu jam nemažai medžiagos", – dėstė pašnekovė.

Studijuoti – su pensininkais

Naujai "iškepta" studentė tikino dar deramai nespėjusi pajusti nei mokslo šaknų kartumo, nei studentavimo saldumo.

"Sunku dar kažką pasakyti, nedaug dar ir laiko praėjo. Jaučiuosi normaliai – juk žmonės visą gyvenimą mokosi. Tiesa, vyras mane paerzino – esą universitete registravo studentus į trečiojo amžiaus universitetą, tai klausė, gal kartais ir aš kartu su pensininkais įstojau", – šmaikštavo pašnekovė.

Greičiausia Lietuvos moteris, daugkartinė šalies čempionė Lina Grinčikaitė magistro diplomo Klaipėdos universitete nusprendė siekti iškart po bakalauro studijų.

Sportininkė pasakojo nusprendusi nesiblaškyti ir toliau "kultivuoti" tų pačių mokslų vagą.

"Kūno kultūros ir sporto pedagogikos pasirinkimą lėmė tai, jog pati sportuoju, todėl man tai yra įdomu ir sykiu duoda naudos. Bet gal kada nors imsiuosi ir kitos srities", – intrigavo pašnekovė.

Vietoj trenerės – dėstytoja

Lina neatmetė, jog ateityje galėtų pasukti ir akademiniu keliu.

"Kol kas labai į priekį negalvoju, bet galbūt po magistrantūros stosiu į doktorantūrą. Su trenerės darbu savo ateities nelabai norėčiau sieti, viena vertus, dėl to rimtai ir imuosi mokslų. Juk ne visada daug pasiekęs sportininkas yra geras treneris, tam reikia pašaukimo. Manau, kad aš tos gyslelės neturiu", – netikėtai prisipažino tituluota bėgikė.

Tad neatsitiktinai Linos ateities planuose – savo žiniomis dalytis su sporto pedagogikos studentais.

Sprinterė pripažino, jog vis dar gaji nuomonė, kad sportininkai ir mokslai – nelabai suderinami dalykai.

"Žinoma, dažnai tenka susidurti su tokiu stereotipu, nes sportininkas pirmiausia ir yra sportininkas. Bet aš to labai nesureikšminu – kiekvienas žmogus yra individualus", – įsitikinusi pašnekovė.

Anot Linos, derinti įtemptą treniruočių ir varžybų grafiką su mokslais nėra neįmanoma misija.

"Kai labai nori, gali viską suderinti", – spartietiškai nusiteikusi sprinterė.