I. Šimonytė pritaria prezidentei: Vyriausybė neturi tapti „dovanų karaliumi“

Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako iš esmės sutinkanti su prezidentės nuomone, jog šalies finansiniam stabilumui išlaikyti būtini atsakingi valdžios sprendimai. Pasak I.Šimonytės, kitąmet gali atsiverti platesnės finansų galimybės, tačiau, jos žodžiais, Vyriausybė neturėtų tapti „dovanų karaliumi“.

„Kiek buvo pasakyta apie ekonomiką, buvo užfiksuota tai, kam aš negalėčiau nepritarti. Situacija yra tokia, kad ratas yra tarsi apsisukęs, lyginant su 2009 metais. Kitų valstybių fone Lietuvos rezultatai atrodo gerai, yra tokių gerų žinių, kurios susijusios su perspektyvos dalykais - tiek dėl tiesioginių investicijų, tiek dėl inovatyvumo, tiek dėl savarankiškai dirbančių žmonių, tiek dėl įmonių registravimo ir kitų dalykų. Čia sunku nepritarti“, - BNS sakė I.Šimonytė, komentuodama prezidentės metinį pranešimą.

Jos teigimu, nepaisant pagerėjusios padėties, Lietuvos Vyriausybė negali atsipalaiduoti, nes kiekvieną kartą laukia nauji iššūkiai.

„Mano nuomone, pagrindinė prezidentės mintis yra, kad tas atėjo gana sunkia kaina, kai laiku reikėjo priimti nelabai malonius sprendimus, kurie buvo būtini ir kurie pasiteisino. Bet tai nėra kelio pabaiga, nes nėra taip, kad gyvenimas nusisekė, galima atsisėsti, rūkyti ir žiūrėti, kaip kiti kovoja su savo problemomis. Kiekvieną kartą tu gauni vis naujų iššūkių. Dabar tie iššūkiai viduje yra daugmaž suvaldyti, bet iššūkiai išorėje išlieka, juos reikia matyti, reaguoti. Kažkokių ledų pamėtymų ar kitų atsipalaidavimo išraiškų bent jau viešaisiais pinigais tikrai artimiausiu metu nelabai gali nusimatyti. Tai turi reikšti tam tikrą nuosaikumą“, - BNS teigė buvusi finansų ministrė.

Pasak jos, šalies ekonomikos perspektyvos dabar atrodo neblogai, todėl nuo 2014-ųjų galima galvoti apie didesnius viešųjų finansų išteklius. Tuo pačiu I.Šimonytė įspėja, jog Vyriausybė neturėtų tapti „dovanų karaliumi“.

„Faktas, kad atsiras galimybės kažkokiems svarbiems klausimams daugiau viešųjų išteklių skirti nuo 2014 metų. Ar tai būtų išlaidų didinimas, ar mokesčių sumažinimas. Tam tikrai galimybės  objektyviai atrodo, kad bus, bet visos tos galimybės turi būti pasvertos ir pakankamai nuosaikios. Dovanų karaliaus ar švenčių karaliaus tikrai nebus - ir toliau labai atidžiai reikės skaičiuoti. Tas pasitikėjimas, kuris dabar yra turimas, yra labai trapus dalykas. Jį galima prarasti netgi be priežasčių, kurios nuo mūsų tiesiogiai ir nepriklauso, o, pavyzdžiui, priklauso visiškai nuo išorinės aplinkos“, - BNS kalbėjo I.Šimonytė.

Paklausta, ką mano apie Vyriausybės siūlymus keisti mokesčių sistemą, I.Šimonytė sakė, jog tai yra „labai menki“ pakeitimai.

„Aš pritarčiau tam, kas pasakė, kad tai yra toks papudravimas reikalo. Buvusi opozicija, dabartinė pozicija, labai nuožmiai kritikavusi, kad visi mokestiniai sprendimai, kurie buvo priimti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva, buvo neteisingi, būtinai yra keistini, yra reikalingi progresiniai mokesčiai, aibę PVM lengvatų, tai nuo visų šių pasiūlymų dabar nusisuko. Logiškai mąstant, atrodytų, kad beveik ir nieko nereikia daryti, nes tai, kas yra siūloma, yra labai menki pakeitimai“, - BNS sakė I.Šimonytė.

Lietuvos prezidentė antradienį pareiškė, jog šalies ekonominė ir finansinė padėtis stabili, tačiau finansiniam stabilumui išlaikyti būtini atsakingi sprendimai. Pasak Dalios Grybauskaitės, drausmės ir atsakomybės principas turi būti įtvirtintas Konstitucijoje.

Prezidentės teigimu, norint sustiprinti Lietuvos pozicijas, reikia didinti konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams.

Opozicijos lyderis A. Kubilius: tai turbūt stipriausias prezidentės skaitytas metinis pranešimas

Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius šiemetinį prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą įvardijo pačiu stipriausiu iš visų anksčiau jos skaitytų.

„Mano įsitikinimu, tai labai stiprus pranešimas. Jeigu galėčiau būti vertintoju, turbūt stipriausias prezidentės skaitytas metinis pranešimas. Manau, kad tikrai būtų verta kurti naują tradiciją ir po tokio pranešimo Seime surengti specialią diskusiją“, - komentuodamas antradienį šalies vadovės perskaitytą pranešimą žurnalistams sakė buvęs premjeras A.Kubilius.

„Prezidentė gebėjo labai tiksliai ir kartais labai subtiliai įvardyti tikrai esminius ir pasiekimus, ir iššūkius, ir darbus, kuriuos reikia atlikti. Iki šiol ne visuomet Lietuvoje tiksliai pavykdavo įvardyti ir geopolitinius iššūkius, susietus ir energetikos reikalais“, - kalbėjo opozicijos lyderis.

Jis taip pat sakė pranešime girdėjęs „labai ryškią kritiką Vyriausybei, subtiliai išsakytą, ne kartą pakartotą ir raginimą Vyriausybei nuo pasirengimo darbui pereiti prie darbo“.

„Tą ne kartą esame išsakę, kad iki šiol darbo nelabai matome, matome daug darbo grupių, kurių rezultatai dedami į gilų stalčių, matome neapsisprendimą svarbiausiais klausimais, prezidentė tą ypač aiškiai įvardijo. Turiu omeny energetikos klausimais“, - kalbėjo A.Kubilius.

Tuo tarpu premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sakė kritikos Vyriausybės darbui pranešime neįžvelgęs, tik užduotus darbus. „Ne kritika, o užduoti darbai? Ponas Butkevičius turbūt jokiuose žodžiuose negirdi kritikos“, - sakė buvęs premjeras.

Šalies vadovė savo pranešime pažymėjo, kad politinės valios stoka, laiko gaišimas darbo grupėse gali būti pragaištingi valstybei. „Lietuvos žmonės gali daug. Tačiau mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai. Neatidėliotinos svarbos klausimams turi rastis greiti sprendimai. Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse – gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei“, - teigė D.Grybauskaitė.

A.Butkevičius žurnalistams aiškino, jog darbo grupės buvo sudarytos, „kad pateiktų aiškią informaciją, ką mes perėmėm iš buvusios Vyriausybės, kad reikalingi nauji įstatymų projektai, kurie yra baigti, būtų paruošti“.

Prezidentė savo pranešime taip pat paragino Vyriausybę „pradėti dirbti“. „Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau 6 mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti. Nes tik nuoseklūs veiksmai ekonomikos augimo prognozes gali paversti realia nauda kiekvienam Lietuvos žmogui. Jeigu norime gyventi geriau, turime dirbti greičiau ir daugiau“, - sakė D.Grybauskaitė.

R.Lazutka: Prezidentės žodžiai apie užsienio investicijas - kaip apie kosmoso užkariavimą

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba apie užsienio investicijų svarbą buvo per daug abstrakti ir priminė sovietmečio politikų kalbas apie kosmoso užkariavimą, teigia Vilniaus universtiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Pasak jo, iš šalies vadovės norėjosi daugiau konkretumo.

„Man nepatinka, kad būtent užduoda kalbas tokiu tonu, kad primena sovietmetį, kai kalbama apie kosmoso užkariavimą. Tai dabar yra burtažodis „investicijos“. Yra šiuo metu 200 tūkst. bedarbių - kas buvo padaryta, kad jų būtų mažiau, kad būtų sukuriama daugiau darbo vietų? Kalbama, kad investicijos ateina, bet jų nėra, Lietuva paprastai būna vienoje iš paskutinių vietų pagal investicijų pritraukimą“, - BNS sakė R.Lazutka, komentuodamas antradienį D.Grybauskaitės skaitytą metinį pranešimą.

Pasak jo, šalies vadovės kalboje trūko konkretumo apie užsienio investicijų pritraukimą ir sukuriamą naudą.

„Nekalbama konkrečiai. Jei būtų pasakyta, kad štai užsienio bendrovė atidaro fabriką, kuriame bus štai tiek darbo vietų, jis sumokės tiek į valstybės biudžetą. O vien toks palaidas žodis, kad mums reikia užsienio investicijų, tai tas pats kaip kalbėjimas apie tolimą komunizmo ateitį. Nieko tai nereiškia“, - BNS sakė ekonomistas.

Jo teigimu, prezidentė, kalbėdama apie užsienio investicijas, tiesiog paminėjo visiems žinomas tiesas.

„Aš vertinu skeptiškai todėl, kad tai yra bendri žodžiai. Visame pasaulyje yra priimta, kad investicijos yra šiai laikais gerai, todėl, kad kuriamos įmonės, kuriamos darbo vietos. (...) Laikoma, kad kuo daugiau sumokama mokesčių, tuo daugiau gerovė auga, tai viskas tvarkoje, bet tai yra bendri, žinomi dalykai (...). Paminima, kad užsienio investicijos atbaido korupciją, tačiau tai irgi žinomas dalykas. Norėtųsi, kad būtų konkrečiau pasakoma žmonių, kurie yra valdžioje, kurie disponuoja tam tikra galia ir informacija“, - BNS sakė R.Lazutka.

Anot jo, taip pat ne visai aišku, kodėl buvo akcentuojamos Skandinavijos investicijos Lietuvoje, tačiau nekalbėta apie galimybes jas pritraukti ir iš kitų regonų.

„Daug mūsų prezidentės kalbose būna tokių teiginių, apie kuriuos reikia spėlioti, kodėl jie reikšmingi. Aš tiesiog retoriškai klausčiau, kuo austrų investicijos blogesnės už švedų“, - sakė R.Lazutka.

J.Neverovičius: 2015-aisiais Lietuvos energetikos padėtis bus aiškesnė

2015 metais bus galima pasakyti, ar Lietuvos energetikos padėtis pagerės, sako šalies energetikos ministras.

„Pagal tas įvardintas datas (prezidentės metiniame pranešime - BNS), tikrai galėtume spręsti, ar mūsų situacija pagerės energetine prasme, ar tos rizikos dėl didelių sąskaitų - dujų, šildymo, elektros energijos kainų augimo išsipildys, ar ne“, - žurnalistų klausiamas, kaip vertina šalies vadovės kalbą, antradienį sakė Jaroslavas Neverovičius.

Paprašytas pakomentuoti prezidentės nuomonę dėl situacijos šalies energetikos ūkyje, J.Neverovičiaus teigė, kad jos išsakyti iššūkiai sutampa su vykdomais darbais.

„Prezidentė teisingai, manau, identifikavo tuos iššūkius, su kuriais dirbame. Tie visi jos įvardinti projektai yra svarbūs, juos reikia įgyvendinti ir labai svarbu, kad jie būtų įgyvendinami laiku“, - teigė energetikos ministras.

Seime antradienį skaitydama metinė pranešimą, D.Grybauskaitė pareiškė, kad šalis lengviau galės atsikvėpti po dvejų metų - turėdama elektros jungtį su Švedija ir suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje.

K. Girnius: prezidentės pranešimas - taikliai kritiškas, patriotiškas ir optimistinis

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas ryškiai skiriasi nuo ankstesniųjų kritikos santūrumu ir optimizmu, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.

Pasak jo, šį kartą juntamas akivaizdus pačios prezidentės didesnis pasitikėjimas savimi. Vyriausybei ji siunčia ženklą, jog yra pasirengusi kartu dirbti, jei tik pats Ministrų kabinetas pasiryžęs imtis realių darbų.

„Manau, kad tai yra pats geriausias prezidentės metinis pranešimas, daug geresnis už ankstesnius. Jis yra optimistiškas, pabrėžiant laimėjimus, o ne pralaimėjimus, yra minimos įvairios išorės grėsmės, bet pabrėžiama, kad jas galima paveikti. Paminima NATO, ES, Šiaurės šalių parama ir jų svarba, prezidentė džiaugiasi, kad teismai skaidrėja, kad negalima jų papirkti, mini kovą su korupcija, neteisėtą praturtėjimą, bet irgi to neeskaluoja. Yra ir tokia patriotinė gaida, kritika ganėtinai švelniai reiškiama, tai, manau, kad tikrai sėkminga“, - BNS antradienį sakė K.Girnius.

Anot apžvalgininko, pastarasis pranešimas savo santūrumu, pozityvia mintimi gana ryškiai skiriasi nuo ankstesnių.

„Ypač jei prisimename, kad 2010 metais ji kritikavo Vyriausybę, kad ji pamiršo žmogų, viskas tampa ekonomika, 2011 metais sakė, kad visus  korupcija dvelkiančius įstatymus ji mėgins blokuoti, o šį kartą ji kalbėjo daug santūriau, daug ramiau ir su daug didesniu pasitikėjimu savimi“, - teigė K.Girnius.

Pasak jo, D.Grybauskaitė tik vienoje vietoje nukreipė tiesioginės kritikos strėlę premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei ir tai galima vertinti kaip siunčiamą ženklą pirmiausia pačiam Ministrų kabinetui.

„Manau, kad labai svarbu - ji tik vienoje vietoje pabrėžia, kad jau atėjo laikas Vyriausybei dirbti, kad ligšiol nieko nedarė, ir irgi labai pabrėžiama su šypsena apie įkurtas darbo grupes. Manau, kad sąmoningai pasirinktas būdas išreikšti nepasitenkinimą, be to, nepasitenkinimo nebuvo galima švelniau išreikšti. Ir manau, kad tai yra prezidentės ženklas Vyriausybei, kad ji pasiryžusi dirbti kartu, jei Vyriausybė pasiryžusi irgi ką nors daryti“, - svarstė K.Girnius.

Artimiausią pusmetį, pašnekovo teigimu, svarbiausiu ir prezidentės, ir Vyriausybės prioritetu bus pirmininkavimas ES, ir šiam procesui natūraliai vadovaus šalies vadovė.

„Per tą laikotarpį Vyriausybė ganėtinai nedaug ką padarys. Įtampos gali prasidėti po pirmininkavimo. Pavyzdžiui, jei paaiškės, kad valdantieji nuspręstų palaidoti naujos atominės elektrinės projektą, nes prezidentė pranešime netiesiogiai už ją pasisakė. Ji įvardijo du pavojus - energetikos priklausomybę ir grįžtantį populizmą. Jei manys, kad nesiimama užtikrinti energetinį saugumą, arba jau vėl pasiduodama ekonominiam populizmui, tai manau, kad dėl šių dalykų ji stos į kovą, ir kaip ji pabrėžia, kad laukia, kad būtų priimta atitinkama Konstitucijos pataisa, kuri užtikrintų biudžeto drausmę“, - tolesnius šalies vadovės ir Vyriausybės santykius prognozavo K.Girnius.

D.Grybauskaitė šalies vadove išrinkta 2009 metais. Antradienį Seime ji skaitė ketvirtąjį metinį pranešimą.

N. Mačiulis: anot prezidentės, energetiniam saugumui grėsmę kelia ir vidaus verslo struktūros

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos energetiniam saugumui pavojų kelia ne tik išorėje, bet ir šalies viduje esančios jėgos, teigia vieno didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Man patinka faktas, kad atkreiptas dėmesys, jog ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos kelia grėsmę ekonominiam saugumui. (...) Labai mažai iš oficialių pareigūnų išgirstame, kad ne tik „Gazprom“, bet ir siauros verslo struktūros šalies viduje turi savo interesų“, - BNS sakė N.Mačiulis, komentuodamas prezidentės metiniame pranešime paminėtus „pseudo žaliuosius“.

Ekonomistas viliasi, kad visuomenė atkreips dėmesį į verslo struktūrų bandymus dezinformuoti visuomenę.

„Prezidentės galia šioje srityje pakankamai ribota, belieka viltis, kad jos pagrūmojimas atkreips dėmesį Vyriausybės, visuomenės. (...) Neturiu didelių vilčių, bet gal būt bus atkreiptas dėmesys į tai, kad egzistuoja tam tikros verslo organizacijos, turinčios savų interesų, nenorinčios, kad Lietuva turėtų alternatyvių energetikos šaltinių, kaip skalūnų dujos“, - BNS sakė N.Mačiulis.

„Prezidentė konkrečiai neįvardijo, kas tie „pseudo žalieji“, tačiau, manau, pakankamai aišku, kad turima omenyje ne „Gazprom“, ne Žygaičius, o už jų esančias verslo struktūras“, - BNS pridūrė N.Mačiulis.

Antradienį metiniame pranešime D.Grybauskaitė teigė, kad energetikos strategiją už Lietuvą apsprendžia Rusijos energetikos koncernas „Gazprom“ bei atominės energetikos korporacija „Rosatom“ bei „pseudo žalieji“.

Šalies vadovė pabrėžė, kad reikia atsilaikyti dar dvejus metus iki 2015-ųjų, kai Lietuvoje pradės veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas bei bus baigtos elektros jungtys su Švedija, sumažinsiančios Lietuvos energetinė priklausomybę.

G. Nausėda: šalies finansų sistemos būklę po „Snoro“ ir Ūkio bankų bankroto prezidentė apibūdino teisingai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teisingai apibrėžė Lietuvos finansų sistemos būklę po „Snoro“ ir Ūkio bankų bankroto. Didžiausio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad uždarius du bankus, neatsirado sisteminės rizikos požymių.

„Manyčiau, kad iš principo tai yra teisingas situacijos konstatavimas. Kaip ten bebūtų, bankų sistemoje situacija buvo suvaldyta, nors iššūkiai nebuvo tokie menki. Visgi ėjo kalba apie du pakankamai didelius rinkos dalyvius, kurie nesugebėjo išlaikyti rinkoje“, - BNS sakė G.Nausėda.

Tačiau jis suabejojo prezidentės kalboje išsakyta mintimi, kad Lietuva tampa pavyzdžiu kitoms šalims, sprendžiant panašias problemas.

„Nežinau, kiek tai gali tapti pavyzdžiu kitiems, sprendžiant savo problemas. Ir mes rėmėmės kitų valstybių patirtimi, kuomet tie sprendimai dėl bankų buvo vykdomi, bet nenuneigsi vieno - tai buvo padaryta greitai ir gana sklandžiai. Nes jeigu truktų bent vienos šitos komponentės, būtų atsiradę sisteminės rizikos požymių. Tiesiog indėlininkai būtų pasidavę panikai ir atakavę kitus šalies bankus, bet tikrai šito neatsitiko. Gal tikrai šiek tiek paradoksalu, tačiau indėlių apimtis, nepaisant tų dviejų bankų istorijų, šalies bankuose didėjo ir tebedidėja toliau. Tikrai bankų sistema yra stabili“, - BNS sakė G.Nausėda.

Jo teigimu, dėl viešųjų finansų politikos reikia ieškoti atsakymų jau nuo pat 2008 metų pabaigos - 2009 metų pradžios.

„Manau, kad visi tie veiksmai, kurie buvo nukreipti viešųjų finansų stabilizavimui, šiandienos akimis žvelgiant, jie buvo teisingi, nekimbant prie detalių. Ta kryptis buvo teisinga, nes paprasčiausiai tuo metu nebuvo kito pasirinkimo. Šiandien matome, kad ta politika davė vaisių ir tik dėl to ekonomika pradėjo augti praktiškai jau po vienerių metų. Patyrėme labai gilų nuosmukį 2009 metais, betį jau 2010 metais ekonomika pradėjo stotis ant kojų. Visas tas procesas tebesitęsia ir toliau“, - BNS sakė G.Nausėda.

D. Pavalkis teigia suprantąs prezidentės kritiką dėl lietuvių kalbos egzamino, bet kol jas nieko nekeis

Sulaukęs prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos dėl lietuvių kalbos egzamino politizavimo, švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis teigia suprantąs ją, bet kol kas nieko keisti neketinąs.

„Kritika yra dėl pačio principo. Šiuo etapu mes ją priimame, aš ją suprantu, tas pastabas gana ilgai aptarinėjome. (...) Kol neturėsime lietuvių kalbos egzamino rezultatų, tai yra, kaip išlaikė tautine kalba besimokančių mokyklų mokiniai, kaip išlaikė nelietuviškų mokyklų, kol neturėsime tų rezultatų palyginimo tarpusavyje ir neturėsime teismo sprendimo, tol jokių sprendimų, iniciatyvų, nutarimų ar dar ko nors nebus“, - antradienį Seime žurnalistams sakė D.Pavalkis.

Antradienį parlamente skaitydama metinį pranešimą valstybės vadovė teigė, kad lietuvių kalba tampa valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite.

„Kaip valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba. Kontraversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos“, - sakė prezidentė

Tuo metu ministras pabrėžė, kad lietuvių kalbos egzamino palengvinimas buvo skirtas ne tik nelietuviškų mokyklų, bet ir lietuviškų mokyklų abiturientams.

„Laukiame lietuvių kalbos egzamino, kuris pirmą kartą Lietuvoje vyko kaip valstybinis vienodas, pagal tas pačias taisykles suformuluotas egzaminas visiems moksleiviams, tik skyrėsi vertinimo parametrai“, - tvirtino ministras.

Paklaustas, ar lietuvių kalba gali būti politinių derybų objektas, D.Pavalkis pareiškė, kad „viskas visame pasaulyje yra derybų objektas“: „Kaip prezidentė sakė, kad ir Konstitucija yra tam tikras visuomenės susitarimas, tas yra natūralu.“

Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimu švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą dėl palengvinimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą - jie gali parašyti mažiau žodžių ir padaryti daugiau klaidų.

Šį ministro įsakymą parlamento opozicijos atstovai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis savo verdiktą skelbs birželio 18 dieną.

Taip pat valdančioji dauguma sprendžia klausimą dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose. Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis siūlo Seimui pavesti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai parengti projektą, kuris leistų dokumentuose rašyti pavardes ne vien lietuviškais rašmenimis. Toks žingsnis siejamas su Lietuvos lenkų prašymais ir santuokas su užsieniečiais sudariusių lietuvių padėtimi.

V.Gapšys: nežinau, ką prezidentė turėjo galvoje sakydama, kad nusipirkti infarktą lengviau negu teisėją

Darbo partijos (leiboristų) lyderis Vytautas Gapšys teigia nežinantis, ką šalies vadovė Dalia Grybauskaitė turėjo galvoje, pareiškusi, kad „nusipirkti infarktą lengviau negu teisėją“.

„Nežinau, paklauskite prezidentės. Nesiimčiau atsakyti už jos ekscelenciją, ką ji turėjo omenyje. Geriausiai yra atsakantys tie politikai, kurie kalba ne užuominomis, o įvardija dalykus aiškiai. Tada nereikia kelti papildomų interpretacijų“, - po prezidentės kalbos Seime antradienį žurnalistams sakė V.Gapšys.

Paprašytas pakomentuoti prezidentės teiginį ir išsakyti savo nuomonę, kam jis galėtų būti skirtas, V.Gapšys teigė, kad to reikia klausti ne tik pačios D.Grybauskaitės, bet ir visuomenės.

„Paklauskite visuomenės, kuri dažnai susiduria su teismine institucija ir pažiūrėkite, kokia yra visuomenės nuomonė, tai toje vietoje, manau, nereikia teikti atsakymo, jį gali pateikti pati visuomenė“, - žurnalistams sakė V.Gapšys.

„Seimo narių yra laisva teisė apsispręsti, kaip išreikšti savo nuomonę, tai jie ją taip išreiškė tokiu būdu“, - teigė V.Gapšys, paklaustas, kokių tikslų „darbiečiai“ siekė prezidentės metinio pranešimo metu iškeldami plakatus, kuriuose keliomis kalbomis prašė teisingo teismo trims teisiamiems partiečiams.

„Toks būdas yra visuomenei parodyti poziciją yra lygiai  taip pat demokratinėje valstybėje leistinas, jie išsakė savo poziciją“, - teigė Seimo vicepirmininkas.

V.Gapšys prezidentės kalboje taip pat pasigedo ateities vizijos: „Norėjosi daugiau išgirsti apie ateities planus, kuriuos  ji įsivaizduoja, galima nuveikti. Puikiai suprantame, kad jos šita kadencija artėja į pabaigą, todėl daugiau koncentruojamasi į tai, kas yra padaryta“.

Aplinkos ministras, vienas „tvarkiečių" lyderių Valentinas Mazuronis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinę kalbą pavadino mažiausiai „suasmeninta" per visą jos kadenciją.

„Manau, kad iki šiol buvę (metiniai pranešimai - BNS) buvo labiau suasmeninti. Šitas toks tarsi buvo objektyviau pažiūrint į visus reiškinius, vykstančius valstybėje, šiek tiek mažiau akcentuojant per prezidentūros darbą. Anksčiau man tuose pranešimuose būdavo daug per savo užimamos institucijos prizmę, šiuo atveju buvo objektyvesnis, visaapimantis pranešimas“, - teigė aplinkos ministras.

Pasak jo, prezidentė išsakė objektyvų ir įvairiapusį požiūrį į situaciją valstybėje.

„Normalus pranešimas. Norai, kad procesai vystytųsi greičiau, geriau - normalūs norai. Nors tie procesai vystosi, bet visada geriau gali būti“, - sakė V.Mazuronis.

V.Mazuronis šalies vadovės įvardytų grėsmių nesureikšmino: „Kiekvienas pranešimas kiekvieno asmens, šiuo atveju - prezidentės, turi subjektyvumo tam tikrą lygmenį“.

Tačiau jis pripažino, kad šalies vadovės akcentuotos grėsmės yra galimos: „Galimos tokios grėsmės, tad reikia situaciją atidžiai sekti ir žiūrėti. Tačiau, ar jos yra tokio lygmens ir tokio svarbumo, kaip įvardija prezidentė, čia kiekvienas gali subjektyviai pasižiūrėti nuo turimos informacijos, kitų dalykų. Aš tas grėsmes įžiūrėčiau švelnesnes. Bet mano požiūris irgi subjektyvus“.

D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos energetiniam saugumui pavojų kelia ne tik išorėje, bet ir šalies viduje esančios jėgos, ir ragino nepasiduoti įtakoms, išlikti laisviems, kritinėse situacijose rasti būtinus sprendimus, pasipriešinti ir ginti savo valstybės interesus.