Atsitiesia po uragano
Su nerimu sekėme žinias apie ciklono „Harry“ siautėjimą Viduržemio jūroje. Būtent Sicilijos pakrančių miesteliams buvo padaryta didžiausia žala.
Salą talžė milžiniškos bangos, kurios nuniokojo paplūdimius, pakrantės namus, uostus, nuplovė tiltus, kelius. Dėl situacijos Sicilijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, o kai kurie regionai įtraukti į raudonąsias pavojaus zonas.
„Bangos siekė net dešimt metrų, pakrantės vaizdai buvo baisūs – nuniokoti paplūdimiai, sugriauti keliai, apsemtas ir sugadintas žmonių turtas, – su skausmu konstatuoja I. Užaitė. – Tačiau dabar miestai tvarkosi, situacija sparčiai keičiasi. Nukentėję atostogaujančių lietuvių pamėgti miesteliai Letojanis ir Džardinis-Naksas, manau, greitai vėl bus pasiruošę sezonui ir lauks poilsiautojų“, – tikina tautietė, neabejojanti, kad lietuviams Sicilija ir toliau bus geidžiama atostogų kryptis.
Kelionė be plano
Ieva – vilnietė, kuri niekad nemanė, kad gyvens ne Lietuvoje „Ten mano šeima, draugai, namai. Myliu savo šalį. Iki atvykstant į Siciliją dirbau įprastus darbus nuo aštuonių iki penkių, mokiausi daug skirtingų dalykų, smalsumas nuolat vedė ieškoti kažko naujo – išmokti šokti, piešti, sportuoti ar siūti drabužius“, – pasakoja pašnekovė.
Siciliją, sako, atradusi netyčia. Iškart po pandemijos, vos atsivėrus galimybėms keliauti, nusipirko lėktuvo bilietus ir po poros dienų jau žengė Katanijos gatvėmis. Tai buvo solo kelionė be jokio plano. Pakerėjo Sirakūzai, kur praleido daugiausia laiko. Įspūdinga architektūra, vietinių aistra maistui ir, žinoma, šiluma, jūros kvapas, anot Ievos, – magiškas derinys.
Galiu išmokti šios salos istoriją, kalbą, tradicijas, bet žmonių, tikriausiai, neperprasiu niekada.
„Atostogoms pasibaigus, paleidau mintį: rasiu galimybę atvykti čia peržiemoti. Žinoma, po mėnesio galimybė atsirado, susipakavau mažą lagaminėlį, atvykau ir vis dar „žiemoju“. Esu meilės emigrantė, bet meilės ne žmogui, o salai. Žinoma, meilė žmogui irgi atėjo, bet vėliau“, – sako Ieva.
Tik atvykusi ji gyveno labai mažame miestelyje (bažnytkaimyje) kalnuose. Kalbos nemokėjo, o miestelyje vos keli gyventojai kalbėjo angliškai. Tai buvo laikas kūrybai, pažinimui romantiškoje aplinkoje – kalnų vaizdai pro langą, mažo Italijos miestelio kasdienybė, sicilietiškas gyvenimo ritmas ir bažnyčios varpai, skambantys kas penkiolika minučių visą parą.
Po kelių mėnesių persikraustė į Kataniją, kur pažino kitokią Siciliją – grubesnę, užgrūdintą, pilną kontrastų, skirtingų kultūrų, šurmulio.
Nenustoja žavėti
„Nuo pat pradžių Sicilijoje mane žavėjo ir vis dar žavi gausa, – sako Ieva. – Maistas, architektūra, istorija, skirtingų tautų, kadaise užkariavusių salą, palikimas. Žemė Sicilijoje labai derlinga, čia užauginami keli derliai per metus. Daržovės ir vaisiai – viskas sezoniška, galima stebėti nuolatinę produktų kaitą. Žmonės taip pat pilni emocijų, atrodo, kad jie nieko nemoka daryti po truputį, jei myli – tai iš visos širdies, jei pyksta – irgi. Jų emocionalumas mane vis dar stebina. Galiu išmokti šios salos istoriją, kalbą, tradicijas, bet žmonių, tikriausiai, neperprasiu niekada. Nors ir vadinu salą namais, vis dar jaučiuosi čia viešnia, visada ir liksiu užsienietė, bet visai dėl to neliūdžiu.“
Ji sako galinti papasakoti, kas nepatinka, kas yra blogai, bet dėmesį kreipia į pozityvius dalykus, kurie džiugina – juk dėl jų čia ir yra. O negatyvius dalykus priima kaip neatskiriamą Sicilijos dalį.
Paklausta, kada ir kodėl nusprendė, kad Sicilija – būtent ta vieta, su kuria nori sieti savo tolimesnį gyvenimą, Ieva sako supratusi tai, kai atrado aistrą dalytis meile Sicilijai ir jos gėrybėmis su turistais.
„Dėl smalsumo nuolat keliauju, ieškau naujų skonių, vaizdų, istorijų, kurių negaliu laikyti savyje – noriu parodyti visiems keliautojams. Sicilijoje atradau savo aistrą keliauti kartu su atvykstančiais ir susikūriau savo veiklą – esu kelionių vadovė, jas organizuoju. Dabar gyvenu ir dirbu čia, bet nepririšu savęs prie vietos, galbūt gyvenimas nuves kažkur kitur.“
Būti ir mėgautis
Tai kokia ji – Sicilija? „Labai įvairi. Sicilija turi ką pasiūlyti tiek gamtos, aktyvaus ar pasyvaus poilsio mėgėjams, tiek maisto mylėtojams, – sako pašnekovė. – Nors ir yra pustrečio karto mažesnė už Lietuvą, visi Sicilijos regionai labai skirtingi, tad gali atliepti labai skirtingus norus. Gamta – nuo Etnos ugnikalnio, kalnų vidurio saloje, smėlio ar uolėtų krantinių, miškų, kanjonų ar lygumų. Miestai žavi tiek viduramžių, tiek vėlesne, baroko, architektūra, taip pat ir normanų bei arabų palikimu. Ir, žinoma, maistas! Regionai, miestai turi specifinius produktus ar patiekalus.“
Siciliją galima apvažiuoti per savaitę, galima pamatyti pagrindinius lankytinus objektus. Bet, Ievos manymu, ją reikia atrasti lėtai. Pajusti vietinių gyvenimo ritmą, mėgautis, taip, kaip kavos puodeliu, ilga, gausia vakariene ar ledais virdurvasario naktį mėgaujasi vietiniai. Tokiam malonumui prireiks daugiau laiko.
Sicilijoje geriau nesitikėti, kad viskas vyks pagal planą, nesusidaryti labai griežtų dienotvarkių, o keliauti pagal pajautimą ir mėgautis.
„Atvykstant savaitei, visad rekomenduoju ne bėgti, o apkeliauti pusę ar net mažiau Sicilijos, pavyzdžiui, pietrytinę ar šiaurės vakarinę dalį“, – sako pašnekovė.
Vienas populiariausių lankytinų objektų, salos pasididžiavimas – Etna. Yra daugybė būdų ją aplankyti, priklauso nuo galimybių, laiko ir noro – trumpi, ilgesni žygiai, funikulierius. O atvykstantys žiemą gali slidinėti.
Populiariausi, abejingų nepaliekantys miestai – Taormina, Sirakūzai, Noto, Čefalu. „Aš pati labai mėgstu pietinės dalies miestus Modiką, Ragūzą ir rytinėje pusėje esančią Ciklopų rivjerą Aci Castelo, Aci Trezza miestelius. Rekomenduoju keliaujantiems automobiliu stabtelėti mažuose miesteliuose, nueiti į vietinį barą ar kavinę ir išgerti puodelį espreso. O mažų miestelių čia apstu, – dalijasi gidė. – Man pats įspūdingiausias muziejus – Kazalės romėnų vila (it. Villa Romana del Casale), nors sunkiau pasiekiama, bet labai verta pamatyti ir geriau su gidu ar audiogidu, kuris papasakotų apie vilą.“
Be griežtų planų
Po Siciliją galima keliauti savarankiškai, derinti pasyvų poilsį su aktyviu. Norint pažintinės kelionės, teks patiems atlikti namų darbus arba paprašyti pagalbos planuojant, o geriausia – keliauti su salą pažįstančiu.
„Mano tikslas – dalytis meile Sicilijai, savais atradimais, o keliautojų – atsipalaiduoti, mėgautis ir pažinti, – sako Ieva. – Supažindinu su Sicilijos istorija, kultūra, etnogastronomija, gamta bei miestais dienos kelionių metu. Mano aistra – maistas, vyno kultūra, jos mokausi ir siekiu tapti someljė, tad mano mėgstamiausios – gastronomija praturtintos kelionės. Pietūs vyno ūkyje, šviežiai pagaminta mocarela pietums, ką tik išspaustas alyvuogių aliejus ar rikota tiesiai iš katilo – tai tikroji pažintis su Sicilijos skoniais.“
Pašnekovė keliautojams pataria Sicilijoje geriau nesitikėti, kad viskas vyks pagal planą, nesusidaryti labai griežtų dienotvarkių, o keliauti pagal pajautimą ir mėgautis. Taip pat nesitikėti „viskas įskaičiuota“ serviso lyg Turkijoje, nublizgintų gatvių, nes čia daugiau autentikos, šurmulio.
Dar nereikėtų valgyti picos pietums – tai vakarienės maistas. Taip pat patartina vadovautis taisykle, kad žuvis ir jūros gėrybės skanaujamos pakrantės miestuose, o mėsa – toliau nuo kranto esančiuose miestuose.
„Daug kam Sicilija asocijuojasi su mafija. Taip, šios organizacijos egzistuoja, bet jų galima rasti ne tik čia – ir kitose šalyse (prisiminkite Lietuvą devyniasdešimtaisiais). O sicilietiškas mafijos atstovas su kostiumu, ūsiukais, cigaru ir skrybėle – Mario Puzo romantizuotas veikėjas. Keliaudami galite jaustis saugiai, niekas su pistoletais gatvėmis nelaksto. Taip, didmiesčiuose kartais nutinka vagysčių, bet saugoti savo daiktus reikia visur, o Sicilija, mano manymu, yra saugi“, – sako gidė.
(be temos)