Keliautoja visu etatu: man svarbiausia ištirpti lankomoje šalyje

Ji – ir tinklaraščio „Ananaso kelionės“ kūrėja, jame dalijasi savo kelionių įspūdžiais, patarimais norintiems keliauti ir informacija apie atrastus pigius kelionių bilietus.

– Kada pradėjote svajoti apie keliones?

– Gimiau Kaune, bet augau Anykščiuose pas močiutę. Ji nuolat dalyvaudavo įvairiuose televizijos žaidimuose, todėl į namus plūsdavo knygos apie pasaulio stebuklus, kitus žemynus, kultūras, religijas ir mumijas. Kadangi gyvenau mažame mieste, man visa tai atrodė sunkiai suvokiama: kaip taip gali būti, kad kažkiek kilometrų už Anykščių yra palmės, piramidės, liūtai, gyvatės?! Taip ir gimė mano pažinimo troškulys, nes labai knietėjo pamatyti ir pačiupinėti. Nors liūto glostyti neteko ir čia viskas tikrai kitaip nei knygose, – smagu, kad tai galiu sužinoti, pamatyti, patirti. Kita priežastis – mokslų ir darbų rutinos ratelis laikui bėgant po kaklu pakabino nemažą akmenėlį, kuris gyvenimo upėje pradėjo mane skandinti. Kelionėse aš pabėgau nuo rūpesčių. Tiesa, keliaudama supratau, kad pabėgus problema nedingsta, bet atsitraukus tuos pačius rūpesčius pamačiau kitu kampu, o grįžus jie manęs tiek nebesmaugdavo. Ir šiaip, kasdienis lėkimas nežinia kur visada alino, o kelionės man yra tas norimas sustojimas kasdienybėje.

Drąsiai: Ugnės ir jos išrinktojo Luko karantinas neišgąsdino. Jie ir tuokėsi, ir keliavo griežtų pandeminių suvaržymų metu / U. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotr.

– Dėl kelionių palikote samdomą darbą ir teisės studijas. Nebuvo baisu?

– Iš pradžių keliavau ir dirbau vienu metu, vis prasistumdydavau pamainas ir išvažiuodavau kad ir kelioms dienoms, o grįžusi atidirbdavau, nes man atrodė labai verta. Vėliau supratau, kad, net ir tęsdama savo būsimos teisininkės kelią, vis tiek nuolat galvosiu apie keliones. Todėl pagalvojau, kad visko daryti „puse kojos“ neverta – nusprendžiau atsiduoti kelionėms. Mane labai įkvėpė grupiokė, kuriai metų – kaip mano mamai, todėl žinojau, kad studijuoti visada spėsiu, jei norėsiu, o dabar tiesiog galiu eiti ten, kur kojos pačios neša. Ar buvo baisu? Taip, bet mintys apie nemėgstamą darbą ir nuobodų gyvenimą buvo baisesnės.

Prisimenu save prieš pradedant keliauti – į kokį siaubingą minčių kalėjimą buvau save uždariusi. Žūriu į save dabar – tokią laisvą nuo visų primestų įsitikinimų.

– Kas jums svarbiausia kelionėse? Ką iš kiekvienos parsivežate, kuo praturtėjate?

– Kelionėse man svarbiausia ištirpti lankomos šalies kultūroje ir gyvenimo ritme. Čia aš vaikštinėju gatvėmis su vietiniais, apsiperku turgeliuose, susipažįstu su gyvūnija ir tiesiog pabūnu malaizietiškai, jei, pavyzdžiui, lankausi Malaizijoje. Kiekvienos tautos istorijoje telpa tūkstantmetė išmintis – bent dalelę pasiimu ir aš. Tai neapsakomi turtai. O kiek kelionėse augimo ir laisvumo ateina! Prisimenu save prieš pradedant keliauti – į kokį siaubingą minčių kalėjimą buvau save uždariusi. Ir žiūriu į save dabar – tokią laisvą nuo visų primestų įsitikinimų. Kelionės mane nepaliaujamai laisvina.

Dviese: prieš dvejus metus susituokę Ugnė ir Lukas Rutkauskai dabar jau per pasaulį ir gyvenimą keliauja kartu / U. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotr.

– Ar gali kelionės praeiti be nuotykių?

– Man atrodo – negali. Visada visko būna, o tai ir yra įdomiausia. Smagiausia iš tokių situacijų išnešti sveiką kailį, o nejuokinga pasidaro tada, kai šiek tiek tą kailį nusvyli. Nors nusivylimų buvo, jie neapkartino kelionių džiaugsmo, tik išmokė atidumo ir atsargumo.

– Kaip gimė jūsų interneto svetainė „Ananaso keliones“ ir koks buvo jos tikslas?

– Svetainė gimė, kai pradėjau svarstyti apie atsisveikinimą su studijomis ir ėmiau dokumentuoti visą keliavimo procesą. Tikslas toks ir buvo – parodyti, kaip man gyvenime nutiko, ir paskatinti žmones keliauti dažniau ir pigiau. Mesti darbų ir universitetų neraginu, bet kviečiu pažinti pasaulį ne vien tik iš „viskas įskaičiuota“ viešbučio baseino.

Mokslų ir darbų rutinos ratelis laikui bėgant po kaklu pakabino nemažą akmenėlį, kuris gyvenimo upėje pradėjo mane skandinti. Kelionėse aš pabėgau nuo rūpesčių.

– Kodėl „Ananaso kelionės“?

– Labai myliu savo augintinę – kalytę Ananasę. Svajoju pasaulį kartu su ja apkeliauti.

– Ar šiais laikais, kai viskas taip smarkiai pabrango, vis dar galima keliauti pigiai?

– Visada galima, tik reikia žinoti, ką daryti ir kur ieškoti. Siūlau dažniau aplankyti www.kiwi.com – puiki pradžia pigių skrydžių paieškoms.

Šaltinis: kelionėse Ugnė teigia pasikraunanti energijos, geros nuotaikos, žinių, patirčių, laisvės pojūčio / U. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek apytikriai dienų per metus būnate kelyje, o kiek – namuose? Ar kelionės nepradėjo varginti, kai jos tapo darbu?

– Neskaičiuoju, bet gal 40 proc. laiko praleidžiu keliaudama, o 60 proc. –  namuose. Iki pandemijos buvo atvirkščiai. Kol kas kelionėse pasikraunu ir atsigaunu, nors jau buvo minčių, kad gal norėtųsi ramiai pabūti namie. Tačiau vos tik tokia situacija nutinka – pati to nepastebėdama jau analizuoju skrydžių bilietų kainas ir su vyru vakarais žiūrinėjame vietas, kurios įdomios ir nelabai aiškios. Kartais vargina nebent tik nuolatinis dalijimasis viešojoje erdvėje informacija su tokiais kaip mudu su vyru, kurie irgi ieško, kur nuvažiuoti. Tačiau tai šiuo metu yra mano darbas, kuris leidžia gyventi taip, kad galėčiau toliau laisvai keliauti, todėl per daug nesiskundžiu ir bandau suderinti.

– Kitaip sakant, kelionėms, net ir pigioms, reikia užsidirbti?

– Taip. Tinklaraštis per tuos metus užaugo, o dėl vis didėjančio skaičiaus skaitytojų turiu galimybę dirbti su įvairiais prekių ženklais ir kurti jiems turinį. Galiu darbuotis iš visų pasaulio kampelių, kur yra interneto ryšys, tad vienoje vietoje manęs niekas nebelaiko.

Pasirinkimas: „Mesti darbų ir universitetų neraginu, bet kviečiu pažinti pasaulį ne vien tik iš „viskas įskaičiuota“ viešbučio baseino“, – kviečia aistringa keliautoja / U. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotr. 

– Kur šiuo metu esate?

– Šiuo metu esu Tailande. Pastarąjį kartą čia buvau apsistojusi pusmečiui, o namo grįžau prieš pat pandemiją. Šiaip tiek ilgai vienoje šalyje retai užstringu, bet Tailandas man yra toks mielas, kaip apsilankymas pas močiutę kaime, todėl vis grįžtu. Pandemijos metu patekti į šalį buvo gana sudėtinga, tad vos tik atlaisvėjo kelionės sąlygos, susidėjau daiktus ir atskridau. Tiesa, nuo pandemijos pradžios tai pavyko tik po trečio bandymo, nes anksčiau visus skrydžius paskutinėmis sekundėmis vis atšaukdavo ir tekdavo rinktis kitas kryptis.

– Kuri šalis –  jūsų svajonė, tikslas, kurio dar nepavyko pasiekti? Kada ten patrauksite?

– Mongolija yra mūsų su vyru nuolatinis diskusijų objektas, todėl sakyčiau, kad ji. Prieš pandemiją nusprendėme nukelti kitam kartui, bet tas „kitas kartas“ pasirodė sudėtingas ir su dideliais suvaržymais dėl bandymo suvaldyti COVID-19. Todėl vis dar laukiame savo valandos. Dabar, kai matau, kad pasaulis vėl atsidaro, bandysiu ieškoti galimybių ten patekti per artimiausius metus.