Tačiau ši „Emigrantų“ istorija – daugiau ne apie muziką, o apie meilę. Apie tai, kaip Tomas, lig tol niekuo neišsiskiriantis emigrantas, susipažino su Monica – mergina iš Kenijos.  Ir nors jiems teko išgyventi tikrą santykių dramą, jie sugebėjo išlikti kartu ir dabar planuoja ateitį, pasakojama LRT TELEVIZIJOS laidoje „Emigrantai“.

Iniciatyvos ėmėsi kenietė

„Traukinių stotyje gal 6 val. ryto einu ir žiūriu – eina Monica su ofisiniu sijonėliu. Pažiūrėjau, galvojau, graži mergelka, bet taip ir nuėjau. Paskui įlipu į tą traukinį, tas traukinys toks apytuštis, ir žiūriu – Monica sėdi priešais mane“, – pasakoja lietuvis.

Visgi egzotiškos išvaizdos merginos Tomas užkalbinti nedrįso, nežinojo, kaip reikėtų elgtis. Tačiau iniciatyvos ėmėsi pati Monica – ji parašė nepažįstamajam raštelį su savo telefono numeriu.

Ji iki dabar prisimena tokį savo žingsnį kaip labai drąsų, bet pabrėžia esanti ne iš tų merginų, kurios laukia būti pasirinktos. „Aš pasirenku, su kuo noriu būti“, – pabrėžia kenietė. Tiesa, Monica tada nežinojo, kad stotyje sutiktas lietuvis angliškai moka tik pasisveikinti.

„Kaip paskambinti, kai aš angliškai net nekalbu, žinau tik porą pagrindinių žodžių?“ – klausia lietuvis, prisimindamas, kad iš pradžių, naudodamasis žodynu, rašė patikusiai merginai žinutes.

Pirmieji pasimatymai – su žodynu

Negana to, kad Tomui ir taip buvo sunku suregzti žodžius, Monika dar sugalvojo kurį laiką pavaidinti nepasiekiamą merginą – ignoruodavo skambučius, ilgai neatsakydavo į kvietimus į pasimatymus ir pan.

Kai pagaliau susitiko, pora kalbėtis sugebėjo tik naudodamiesi automatinio vertimo programa. Tačiau abu tikina, kad meilei tai nesutrukdė, o atvirkščiai – padėjo suartėti. Po kurio laiko pora jau po truputį pradėjo bendrauti be žodyno, „Emigrantams“ pasakoja pora.

Monicos gimtinė – Kenija. Ji augo netoli sostinės Nairobio. Kadangi Kenija – buvusi Britanijos kolonija, angliškai ten susikalbėti galima be jokių problemų. Monica, atvykusi studijuoti į Londoną, angliškai kalbėjo puikiai. Ji negailėjo laiko, kad kalbą išmoktų ir naujasis jos draugas.

„Kai pirmą kartą susitikome, buvo kalbos barjeras, bet po truputį pradėjau jį mokyti anglų kalbos. Mes suartėjome, nes jaučiausi padedanti jam“, – prisimena Monica.

Santykiai darėsi vis stipresni ir stipresni. Monika net nepajuto, kaip bemokydama Tomą angliškai, ji sužinojo vis daugiau lietuviškų žodžių. Dabar ji su lietuviais sveikinasi sakydama „kaip sekasi“, „labas rytas“ ar „labas vakaras“. Taip pat sako suprantanti, apie ką lietuviškai kalba aplinkiniai. Monica pamėgo ir lietuvišką muziką.

Skirtingos kultūros po vienu stogu

Kai atvyko į Londoną, Tomas čia jautėsi nesavas. Dirbo daugiausia su lietuviais ir lenkais, todėl niekaip nesisekė išmokti kalbos. Laisvalaikio vyras turėjo mažai, o ir muziką buvo apleidęs. O štai atsiradus naujai draugei, viskas pajudėjo į priekį – ir meilė, ir karjera.

Monicą Tomas vadina pirmąja moterimi, su kuria planavo ateitį. Ligi tol Tomas manė, kad visoms moterims iš vyro pirmiausia reikia pinigų, kad niekas nenorėtų artimai bendrauti su juodadarbiu emigrantu. Monicai, kuri prieš penkerius metus dar buvo studentė, dabar – ligoninės vadybininkė, bet pinigų iš vyrų ji nesiekė.

Maždaug po pusmečio pora nusprendė, kad pasimatymų jiems neužteks, apsigyveno kartu. Nors abu kilę iš absoliučiai skirtingų kultūrų, sutarė.

„Man reikėjo namuose bendrauti angliškai, bet tai po metų–dviejų išsisprendė visiškai.[...] O dėl santykių – mes gal nebuvom ir susipykę per tuos visus penkerius metus, kai gyvenam kartu“, – „Emigrantams“ pasakoja lietuvis. Pasak jo, santykiuose jie linkę į kompromisus – nusileidžia arba vienas, arba kitas.

Darbo dienomis – ekskavatorius, savaitgaliais – muzika

Lig tol grodavęs vestuvėse, jubiliejuose ar tiesiog restoranuose, į Londoną atvykęs Tomas gyvenimą pakeitė iš esmės. Jokios muzikos, tik sunkus darbas ir bandymai užsidirbti daugiau pinigų. Manė, kad susitaupys muzikos aparatūrai, automobiliui ir grįš namo. Deja, nors tokį emigracijos scenarijų prieš išvykdami kuria dauguma lietuvių, jį įgyvendinti pasiseka ne visiems.

Man tikrai patinka Lietuva. Ir Kaunas, ir Vilnius yra fantastiškos vietos. Žmonės geri, nepaisant oro, kuris yra baisus.

Tomo rankos, daugiausia pratusios prie sintezatoriaus klavišų, darbų Londone matė kuo įvairiausių – nuo fabrikų iki statybų. Teko kloti plyteles ar būti paprasčiausiu pagalbiniu darbuotoju statybų aikštelėje. Dabar Tomas neišsilaiko vien iš muzikos. Nuo pirmadienio iki penktadienio jis vairuoja ekskavatorių, o savaitgaliais muzikuoja. Daugiausia – Londone ar kituose Britanijos miestuose gyvenančių lietuvių šventėse.

Tomas dažniausiai atlieka seniai visiems žinomas lietuviškas dainas. Taip pat repertuare turi ir rusiškų melodijų. Jis pabrėžia, kad koncertuose nuvargsta tikrai labiau nei vairuodamas ekskavatorių.

Kai lietuvis pradėjo dainuoti svečioje šalyje su žymiosios Vitalijos Katunskytės dukra Monika, su pastarąja ėmė praleisti daugiau laiko nei su žmona. Ilgos gastrolės, nakvynės viešbučiuose privedė vyrą prie neištikimybės. Tačiau dabar jis dievagojasi, kad savo klaidą suprato ir niekada gyvenime daugiau nieko panašaus nebebus.

Kartu pabūna, kai Tomas koncertuoja

Į koncertus žmona Monica dažnai važiuoja kartu, nes kitaip labai sunku surasti laiko pabūti kartu.

„Važiuojame dainuoti. Koncertas prasideda 20 val., bet reikia nuvažiuoti susikrauti aparatūrą, todėl reikia išvažiuoti jau kokią ketvirtą–penktą: dvi valandos kelio, valanda pasiruošti. Neskubant, norint, kad nebūtų streso – tai ir visa diena. [...] Dar savo dainas kuriu, tai daug laiko užima“, – apie įtemptą darbotvarkę kalba Tomas.

Monica sako, kad jos vyras kartais gali būti nenuspėjamas ir lengviau jį suprasti, kai koncertuose pora būna kartu.

„Viena vertus, Tomas yra tikrai mylintis ir besirūpinantis vyras, bet, kita vertus, kartais sudėtinga nuspėti, ką jis nori nuveikti. Toks jau muzikanto gyvenimas“, – pasakoja kenietė, papildydama, kad vyrą stengiasi skatinti eiti į priekį.

Monica susižavėjo Kaunu

Po maždaug dvejų pažinties metų savo egzotišką mylimąją Tomas pirmąkart atsivežė į Lietuvą. Artimieji prieš vizitą nerimavo, klausė Tomo ir ką ji valgo, ir kaip su ja bendrauti.

„Bet kai pirmą kartą pamatė, kad su ja lengva bendrauti, pamilo, ir dabar jokių problemų – Monica kalba lietuviškai, jos [Tomo seserys] – angliškai – ir žodis po žodžio susikalba puikiai. Ko jau nesupranta, aš išverčiu, kažkaip nesijaučia to didelio skirtumo“, – pasakoja lietuvis.

O po to laukė dar vienas žygis, šįkart – tolimesnis. Į Keniją pas Monicos artimuosius.

„Jos tėvai gan išsilavinę, tėvas visą laiką valdžioje dirbo, mama – savo versle.[...] Jokių problemų nėra, šnekiesi kaip su saviškiais, kai grįžti“, – aiškina emigrantas.

Susipažinę su vienas kito artimaisiais, Tomas ir Monica Anglijoje iškėlė vestuves. Lietuvių restorane Londone susirinko daugybė draugų ir artimųjų.

Į Lietuvą Monica su Tomu skraido dažnai – tai dėl koncertų, tai duoti interviu, tai aplankyti artimųjų. Tačiau grįžti gyventi ten kol kas neketina.

„Man tikrai patinka Lietuva. Ir Kaunas, ir Vilnius yra fantastiškos vietos. Žmonės geri, nepaisant oro, kuris yra baisus. [...] Kiekvienas miestas turi pasiūlyti kažką vis skirtingo. Gyvenau daugybėje mažesnių ir didesnių miestų, ir Kaunas yra vienas geriausių miestų, kuriuose esu buvusi“, – pasakoja kenietė.