- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainiečių registracijos centras Vilniuje irgi atšventė Velykas, o po jų grįžo prie senų darbų. Nuo karo bėgančių čia vis dar netrūksta, skelbiama LNK reportaže.
„Srautas vis dar yra ir kiekvieną rytą atėję mes sužinome, ar autobusas atvažiuos, ar neatvažiuos“, – kalbėjo Lietuvos raudonojo kryžiaus savanorių koordinatorė Daiva Morozova.
Tačiau ukrainiečiais besirūpinančios organizacijos „Stiprūs kartu“ atstovai fiksuoja lengvą atoslūgį. Į Lietuvą atvykus daugiau nei 45 tūkst. pabėgėlių, jų pagrindinius poreikius išspręsti pavyko.
„Organizacijos „Stiprūs kartu“ veiklos piko metu skaičiavome apie 600 pagalbos prašymo užklausų. Didžiausia dalis – būsto suradimai. Dabar mes turime iki 100 užklausų per parą“, – pasakojo „Stiprūs kartu“ komunikacijos atstovas Giedrius Galdikas.
Veiklos apmažėjo ir dėl nuolat besikeičiančios statistikos. Fiksuojami pavieniai atvejai, kai žmonės nusprendžia grįžti į karo nuniokotą šalį.
„Teko pabendrauti su Lietuvoje esančiais pabėgėliais, moterimis, kurios su mažamečiais vaikais Lietuvoje yra gavusios laikiną prieglobstį. Jos jautė kaltės jausmą, kad pasitraukė iš tėvynės, kad paliko namus ir artimuosius, kariaujančius vyrus“, – tęsė G. Galdikas.
Ukrainiečių apgyvendinimas didmiesčiuose – vis dar opiausia sritis, tad dabar žmonių srautai reguliuojami jau prie Ukrainos sienos. Autobusai su pabėgėliais iš karto vežami į mažesnius Lietuvos miestus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Daugmaž visi nenori į kaimus, jie visi keliauja į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, nes Vilnius ir Klaipėda garsėja tuo, kad žmonės ten supranta rusų kalbą, juos tai vilioja. Taip pat ir atlyginimų klausimas. Mūsų užduotis yra pasistengti, kad nors dalį to srauto nukreiptume į provinciją, kur atlyginimai mažesni, bet ir pragyvenimo lygis mažesnis“, – pasakojo D. Morozova.
Paskirstyti žmonių srautą didmiesčiuose tenka ir dėl to, kad, kaip skelbia organizacija „Stiprūs kartu“, du trečdaliai pabėgusiųjų Lietuvoje yra apgyvendinti privačiai. Pagal sudarytą sutartį žmonės savo namus atidavė arba ukrainiečius priglaudė mažiausiai trims mėnesiams. Tad baiminamasi, kas laukia ateity.
„Daugmaž visi nenori į kaimus, jie visi keliauja į Vilnių, Kauną, Klaipėdą.“
„Kemšamės, pagalbos reikės. Reikia suprasti, jog didžioji dalis būstų, kuriuos dalina „Stiprūs kartu“ – žmonių suteikti būstai, kurie suteikiami tam tikram laiko tarpui“, – tęsė D. Morozova.
Mažėjant laisvų nuomoti skirtų būstų, viliamasi, kad situaciją pakeis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) patvirtintos kompensacijos. Vilniuje, kur pabėgėlių skaičius didžiausias, mažiau nei per devynias prašymų priėmimo dienas sulaukta jau 206 prašymų dėl kompensacijos. Laišku atsakiusi Vilniaus savivaldybė teigė, kad kol kas nė viena kompensacija nėra skirta. Anot jų, laukiama, kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atliks pritaikymus sistemoje „Parama“, kurioje turi būti suvedami prašymai ir priimami sprendimai.
„Mes savo sistemoje stebėjome, kad paskelbus apie kompensavimo mechanizmą buvo jaučiamas suintensyvėjimas būsto pasiūlos kontekste“, – pasakojo G. Galdikas.
Kompensacijos skiriamos būsto savininkams: 150 eurų už pirmą apgyvendintą asmenį, už kiekvieną kitą – po 50 eurų. Jos mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai ir ne ilgiau kaip tris mėnesius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...