Meilė fotografijai – genuose
Viskas prasidėjo nuo to, kai gyvendamas Šiauliuose ir būdamas šešiolikos A. Valeckas pirmą kartą į rankas paėmė juostinį fotoaparatą. Tėtis turėjo „Canon EOS 5000“, tad pastarąjį, eidamas į pasimatymą su mergina, sūnus ir pasiskolino. Pasimatymas virto puikia fotosesija.
„Kitą kartą eidamas susitikti su ta mergina vėl pasiėmiau fotoaparatą ir vėl padarėme gerų nuotraukų. Tai mane sužavėjo. Tiesa, mano tėtis visą gyvenimą fotografavo, tad galbūt meilė fotografijai jau slypėjo genuose. Pirmoji mano daryta nuotrauka ir buvo tos panelės portretas. Deja, neturiu skaitmeninio jos formato, atvaizdas išlikęs tik juostoje. Dar vaikystėje, vartydamas tėčio spausdintus fotoalbumus, žavėjausi šia meno forma. Nors tuomet net nežinojau, kas tai yra. Prisiminimai iš vonios kambario, kuris buvo paverstas fotolaboratorija, taip pat išliks amžinai. Turbūt niekada nepamiršiu ir juodai baltų senų nuotraukų iš vaikystės“, – teigia A. Valeckas.
Nuo to laiko prabėgo ne vienas dešimtmetis, tačiau meilė fotografavimui niekur nedingo. Prieš šešerius metus, persikėlus gyventi į Niujorką, fotosesijų užsakymų skaičius padidėjo, nors fotografavimas vis dar netapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
„Fotografavimas man yra tarsi hobis, papildomas pajamų šaltinis. Žinoma, būtų labai smagu, jeigu vieną dieną Niujorke tai taptų mano pagrindiniu darbu, tačiau dabar tam nėra galimybių. Manau, norint tai įgyvendinti, reikia tik atkaklumo ir talento. Niujorke ir apskritai JAV daug didesnė konkurencija nei Lietuvoje. Čia įsitvirtinti bando labai daug fotografų iš visų pasaulio šalių. Kai kurios vietos, lankytini objektai net turi savo nuolatinius gatvės fotografus. Tačiau ir čia, kaip visur, vyksta kartų kaita. Norint patekti tarp geriausiųjų reikia didelio užsispyrimo“, – pasakoja A. Valeckas.
Daugiakultūris potyris
Paklaustas, kuo jam patinka fotografavimas, Niujorke gyvenantis lietuvis atsako, kad tai yra tam tikras pasakojimo būdas.
„Kiekviena fotografija yra tarsi istorija, o fotografas yra jos pasakotojas. Labiausiai ir žavi tai, kad gali būti istorijos, pasakojimo dalimi. Esi pasakotojas, kuris pasakoja, tačiau jis tai daro ne žodžiais, o nuotraukomis. Būsena, kai po varginančios ir ilgos fotosesijos peržiūri ir redaguoji nuotraukas, kai pamatai rezultatą, yra tikra palaima“, – atvirauja fotografas.
Kiekviena fotografija yra tarsi istorija, o fotografas yra jos pasakotojas. Labiausiai ir žavi tai, kad gali būti istorijos, pasakojimo dalimi.
Už Atlanto Andrių dauguma vietinių vadina Andy. Tai angliškas jo vardo trumpinys. Taigi ir socialiniuose tinkluose savo pomėgį fotografuoti Andrius pavadino „Andy NYC Photography“.
„Niujorke labai didelis fotografuojamų objektų pasirinkimas. Čia daug lankytinų, žymių vietų, tačiau jas kol kas fotografuoju tik savo malonumui. Būna, kad į suplanuotą fotografavimo vietą einu su iš anksto sugalvota idėja, o būna ir taip, kad tiesiog kažkur vaikštant atsiveria vaizdai, verti įamžinimo. Gyvenimas Niujorke ne tik padidino užsakymų skaičių, bet ir praplėtė pažįstamų žmonių ratą. Juk tai yra labai didelis miestas. Čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, čia gyvena ir lankosi įvairių tautybių žmonės. Tas daugiakultūris potyris yra tiesiog nuostabus“, – priduria A. Valeckas.
Mylimiausias modelis
Lietuvis pripažįsta, kad labiausiai jam patinka fotografuoti žmones: „Tai gali būti ir asmeninės fotosesijos, ir gatvės mada, ir renginiai. Nors, žinoma, nevengiu ir architektūros fotografavimo – Niujorkas tam tinkama vieta. Kartais išvykstu už miesto ir ten ieškau nuotraukos vertų perliukų. Įprastai vykstu į parkus, kuriuose fotografuoju žmones, augalus, paukščius ir gyvūnus.“
Į klausimą, ar turi mėgstamiausią nuotrauką, kurią pats padarė, A. Valeckas šypsodamasis atsako teigiamai. Pastarasis „auksinis“ kadras buvo užfiksuotas visai neseniai. Praėjusių metų balandžio mėnesį Andriaus ir jo žmonos Godos šeimoje gimė dukrytė.
„Dabar tai yra mano pagrindinis ir mieliausias modelis. Tiesiog tai yra laimingiausias mano gyvenimo etapas“, – sako fotografas.
A. Valeckas pirmenybę teikia spalvotai fotografijai. Tokių nuotraukų jis savo kolekcijoje turi daugiausia. Nors, jo teigimu, būna ir juodai baltų kadrų: „Kartais mėgstu pažaisti su senais juostiniais fotoaparatais ir tuomet naudoju juodai baltą juostą. Rezultatai tikrai džiugina.“
Fotografas dar priduria, kad dažniausiai, eidamas į miestą medžioti gerų kadrų, pasiima skaitmeninį fotoaparatą. Juostinis fotoaparatas asocijuojasi su ilgais pasivaikščiojimais – tai fotografavimas, skirtas savo malonumui. Pastaruoju metu naujos jo saviraiškos priemonės funkcijas atlieka ir momentinis fotoaparatas „Polaroid“.
Drąsios svajonės
Šiais laikais netrūksta nuotraukų, kurios per daug retušuotos. Ypač daug tokių nuotraukų – socialiniuose tinkluose. Kartais jos net neatrodo natūraliai, nes autoriai gerokai persistengia siekdami tobulumo. Pasak A. Valecko, nuotraukų retušavimas yra labai svarbus, tačiau tai reikia daryti saikingai.
„Negalėčiau palikti ar klientui atiduoti nuotraukos, jeigu matyčiau net menkiausius savo standartų neatitikimus. Nuotrauka turi atrodyti taip, kad net iš batų verstų. Šiuolaikinėje fotografijoje redagavimas tikrai užima svarbią vietą. Tačiau viskas turi būti atliekama profesionaliai ir vadovaujantis sveiku protu. Neseniai turėjau galimybę stebėti kūdikio fotosesijos retušavimo procesą. Vaiko veidas buvo retušuotas kaip modelio. Man tai yra visiškai nesuprantama“, – teigia 38-erių fotografas.
A. Valeckas nesikuklina ir svajoja drąsiai. Fotografas norėtų, kad kada nors jo nuotraukos puikuotųsi tokiuose leidiniuose, kaip „Vogue“ arba „The Wall Street Journal“. Žinoma, būtų neblogai įamžinti ir kokią Holivudo įžymybę. Ateityje jis norėtų tokios karjeros, kokią pasiekė legendinės Niujorko fotografės Annie Leibovitz ir Dina Litovsky. Pastarųjų darbu lietuvis ypač žavisi.
„Fotografija man yra laisvė išreikšti save. Tai gilesnę reikšmę turintis hobis, saviraiškos priemonė. Ar tai būtų mokama fotosesija, ar netyčia pasitaikę geri kadrai – man tai yra begalinė palaima. Gal ir per drąsu sakyti, kad tai yra mano gyvenimo būdas, tačiau be fotografijos jau negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo“, – pripažįsta A. Valeckas.
Naujausi komentarai