Kodėl ji tokia ir kas vyks toliau, jei lietuviai aktyviai dalyvaus referendume ir priims teigiamą sprendimą, pakomentavo advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
„Šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Tai reiškia, kad šiuo metu daugiau nei vienos pilietybės turėjimas yra išimtis ir suteikiama atskirai. Įvykus referendumui ir nubalsavus už pataisą, būtų atsisakyta daugiau nei vienos pilietybės suteikimo išimtinumo, o piliečių dvigubos pilietybės suteikimo sąlygos būtų nustatomos LR Seimo priimtu konstituciniu įstatymu, t. y. priimtu ne mažiausiai kaip 85 parlamentarų dauguma iš 141.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
LR Seimo teisės aktų projektų bazėje yra registruotas, parengtas konstitucinio įstatymo projektas, kuriame nurodyta, kad „atstatyti Lietuvos pilietybę galėtų tik tų valstybių piliečiai, kurių valstybė priklauso Europos Sąjungai ir (ar) valstybės dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, taip pat valstybės, priklausančios Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) arba valstybės, priklausančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinka tos valstybės, kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjungininkės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos ar kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų įvairių sąjungų ar sandraugų narėmis“.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad referendumas įvyktų, turi ateiti balsuoti daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių (ne mažiau kaip 1 216 469 rinkėjų) ir ne mažiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių (ne mažiau kaip 1 216 469 rinkėjų) turi biuletenyje pažymėti TAIP“, – teigė advokatų tarybos pirmininkas.
Naujausi komentarai