Konflikto kaltininkas – žemė Palangoje. Pagrindiniai skandalingos istorijos dalyviai – VRM ministrė A.Bilotaitė, Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė.

Visi jie tos pačios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai. Bet, panašu, pučiantys ne tą pačią dūdelę.

Po savaitgalį pasirodžiusio tinklalaidininko Skirmanto Malinausko reportažo apie galimus interesų ir draugysčių nuslėpimus ir pretenzijas į vis dar „Pušyno“ teritoriją A.Bilotaitei teko aiškintis dėl santykių su Šventosios seniūne V.Skeberdyte.

Ministrė pareiškė, kad V.Skeberdytė nebuvo ir nėra įdarbinta A. Bilotaitės padėjėja Seime. Seimo kanceliarija nėra gavusi jos prašymo dirbti Seimo narės A. Bilotaitės politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja. 

V.Skeberdytė aiškina, kad prašymą Palangos savivaldybės administracijai leisti dirbti A.Bilotaitės patarėja parašė, nes tokia kalba su ministre buvusi.

A. Bilotaitė (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Politikių santykiai išskirtinio dėmesio sulaukė todėl, kad V.Skeberdytė neslepia padedanti jos vaikų seneliams susigrąžinti jiems priklausiusią žemę. 

Jautrūs žemės grąžinimo klausimai ir sukasi aplink „Pušyno“ teritoriją.

Esmė tame, kad įgyvendinus VRM ministrės A.Bilitaitės sprendimą likviduoti pareigūnų poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“, atsivers galimybė susigrąžinti dabar „Pušyno“ teritorijai priklausančią žemę.

Tiesa, V.Skeberdytė tikina, kad žemė, į kurią pretenduoja jos vaikų seneliai, tik ribojasi su „Pušyno“ sklypu. „Pabrėžiu, minimi asmenys nori susigrąžinti nedideles žemės sklypų dalis esančias tarp jau turimų sklypų, ir tai neturi nieko bendro su „Pušyno“ sklypu“, – aiškina Šventosios seniūnė V.Skeberdytė.

Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas viešai skelbia kitokią situaciją. Anot jo, Šventosios seniūnė klaidina visuomenę ir žiniasklaidą rodydama negaliojantį detaliojo plano dokumentą. 

„Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos pateikta kartografine medžiaga, V.Skeberdytės vaikų senelių posesija kerta ir „Pušyno“ sklypą. Likvidavus įstaigą, įsigaliotų 2004 m. gruodžio 22 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis, pagal kurią privalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į sanatorijai „Pušynas“ suformuotą žemę, įskaitant ir tą dalį, į kurią pretenduoja V.Skeberdytės vaikų seneliai“, – aiškino V.Korsakas.

Šioje istorijoje kaltinimų strėlės ėmė lėkti ir į Palangos mero Š.Vaitkaus daržą. Meras nuo pat paskelbimo nepalankiai įvertino ministrės A.Bilotaitė sprendimą likviduoti pareigūnų poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“.

Beje, norint atleisti neįtinkantį vadovą, nebūtina sužlugdyti visą sanatorinį kompleksą ir atleisti likusius 99 darbuotojus.

„Sulaukiau juokingų kaltinimų – VMR ministrė Agnė Bilotaitė vakar kaip vieną iš argumentų įvardino, neva Palangos meras priešinasi „Pušyno“ privatizacijai tik dėl to, kad šiai sanatorijai vadovauja direktorius, kuris yra mano vaiko krikšto tėtis“, – savo feisbuko paskyroje rašo Š.Vaitkus.

Palangos meras situaciją vadina apytamse strategija, kai norint paslėpti svarbią problemą, reikia nukreipti visų dėmesį į kokią smulkmeną. 

Š.Vaitkus ragina neužkibti ant tokio jauko. Esą iš tikrųjų problema yra ne „Pušyno“ vadovas ir jo darbo vieta, o tai, kad planuojama privatizuoti kurorto strateginį gydymo objektą – didžiulį sanatorinį kompleksą, kuris kitais metais švęs 50 sėkmingos veiklos metų. 

Š. Vaitkus/Feisbuko nuotr.

Anot mero, Palanga žlugdoma kaip kurortas, norima atleisti apie 100 darbuotojų, panaikinti jų darbo vietas bei apie šimtą šeimų palikti be nuolatinių pajamų. 

„O grįžtant prie „Pušyno“ vadovo, reikėtų prisiminti, kad šioje sanatorijoje jis dirba nuo 2015 metų, ir į vadovo pareigas konkurso būdu buvo priimtas ne Palangos miesto savivaldybės, o Vidaus reikalų ministerijos. Todėl būtent VRM ministrė turi pilną teisę sanatorijos vadovą bet kada atleisti, jei direktoriaus darbas ministrės netenkina. Beje, norint atleisti neįtinkantį vadovą, nebūtina sužlugdyti visą sanatorinį kompleksą ir atleisti likusius 99 darbuotojus“, – aiškina Š.Vaitkus.