„Dabar keistai skamba žodžiai, kad yra derybos. Nėra jokių derybų. Vienintelis derybų šeimininkas, turintis mandatą šiuo atveju, yra tik Ukraina, o visa kita yra dalybos“, – Seime penktadienį teigė socialdemokratas.
„Ten, kur vyksta dalybos, ten nėra žodžio derybos. Jungtinės Valstijos (JAV) mandato iš Ukrainos Rijade neturi. Šiandien tikrai reikėtų pasakyti, kad Trumpui reikėtų pritaikyti cordon sanitaire („sanitarinį kordoną“ – BNS)“, – pridūrė politikas.
Taip jis kalbėjo Ukrainos karo metinių proga surengtoje konferencijoje „Lietuva – Ukrainai“.
Šią savaitę Saudo Arabijoje, Rijade, įvyko JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybos – pirmosios nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį 2022 metų vasarį. Kyjivas į jas pakviestas nebuvo.
Per kelias dienas po to JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį pavadino „diktatoriumi be rinkimų“, o pastarasis perspėjo, kad Baltųjų rūmų šeimininkas gyvena Rusijos dezinformacijos burbule.
„Niekas negali reikalauti Ukrainos iškasenų“
D. Trumpo vyriausiasis patarėjas saugumo klausimais pareiškė, kad Ukrainos kritika yra nepriimtina, ir paragino Kyjivą sušvelninti retoriką bei skubiai pasirašyti reikalaujamą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, kuriuo JAV būtų suteikta prieiga prie didžiulių Ukrainos gamtinių išteklių.
Dabar keistai skamba žodžiai, kad yra derybos. Nėra jokių derybų.
„Niekas negali priversti Ukrainos atiduoti teritorijų priešui ir tai vadinti protingu kompromisu, niekas neturi teisės reikalauti išimtinių teisių į šalies iškasenas ir vadinti tai verslo susitarimu, niekas neturi teisės reikalauti rinkimų karo ir ekonominio nuosmukio metu ir vadinti tai demokratijos švente“, – kalbėjo liberalios Europos Parlamento frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius.
JAV politikos pokyčiai karo Ukrainoje atžvilgiu sukėlė baimę, jog Kyjivas bus priverstas kapituliuoti ir kartu su Europa nebus įtraukiami į derybas.
„Simboliška, bet sutampa taip, kad pastaruoju metu veiksmai geopolitinėje scenoje, pono Trumpo retorika verčia mane pasijusti panašiai, kaip pasijutau prieš tris metus – vasario 24-ąją. Kai atrodo, kad pasaulio tvarka staigiai sugriuvo, kai atrodo, kad nežinai dėl to, kas vyks rytoj ir kai atrodo, kad teks patiems prisiimti atsakomybę už savo ateitį“, – kalbėjo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai priklausantis europarlamentaras Paulius Saudargas.
Tikisi guvesnės ES
Pastarosiomis dienomis Europos lyderiai surengė skubius aukščiausiojo lygio susitikimus dėl to, kaip reaguoti į D. Trumpo grasinimus suardyti dešimtmečius besitęsiančius transatlantinius saugumo ryšius.
Konferencijoje transliuotame vaizdo įraše kalbėjęs už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius akcentavo besitikintis stipresnio Europos Sąjungos (ES) veikimo stiprinant Ukrainos gynybinį potencialą, spartinant atstatymo projektus, bei stipinant Ukrainos integraciją į Bendriją.
„Žinau vieną dalyką, kad tai, ką mums tenka daryti ES mastu, tą reikia daryti keletą kartų ir greičiau, ir stipriau, ypač, kai kalbame tiek apie Europos gynybos pajėgumų vystymą, tiek apie paramą Ukrainai. Ukrainoje saugi taika įsigalios tik tada kai Ukrainos galia bus pakankamai sustiprinta tam, kad Vladimiras Putinas įsitikintų, jog jo svajonės apie sutriuškinimą yra bergždžios“, – kalbėjo politikas.
Rusijos karinės pajėgos į Ukrainos teritoriją įsiveržė 2022 metų vasario 24 dieną.
