„Mūsų susitarimas su Vokietija ir buvo, ir yra. Kitų susitarimų mes neturime“, – žurnalistams pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pirmadienį publikuotame portalo „15min“ interviu pažymėjo, jog „neturint atsakymo“ ar Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota pilnu pajėgumu, nėra atmestina galimybė papildomų karinių dalinių prašyti iš kitų NATO sąjungininkų.
Mūsų susitarimas su Vokietija ir buvo, ir yra. Kitų susitarimų mes neturime.
„Aš esu teoriškai užsiminęs, kad galbūt, kol mes laukiame Vokietijos, gal mes galime prašytis kitų pagalbos? Dėl to, kad pavojus šiandien Lietuvai, mano vertinimu, nėra sumažėjęs nuo praėjusių metų vasario 24-osios dienos“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
„Paralelinių, sakykime, krypčių. Ne pakeičiančių, bet – paraleliai dirbti“, – paklaustas apie galimybę ieškoti alternatyvų vokiečių brigadai kalbėjo G. Landsbergis.
Potencialių partnerių Lietuvoje dislokuojant papildomus dalinius jis tiksliau neįvardino, tačiau patvirtino, kad tarp tokių galėtų būti Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lenkija.
Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, išsiskiria.
Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Balandį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas yra teigęs, kad Lietuva 2026 metais bus pasirengusi priimti Vokietijos brigadą.
Naujausi komentarai