Dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu naujausią visuomenės nuomonės apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, jog A. Butkevičiaus reitingo sumažėjimo priežastis yra prieš rinkimus priimti nepopuliarūs sprendimai, lėmę visuomenės nepasitenkinimą.

„Socialdemokratai nepaisė elementarių dalykų. Prieš rinkimus žmonės nori pasigirti, įtikti, o čia vienas po kito dalykai - tas Darbo kodeksas - jis yra labai nepopuliarus. Gal jis ir geras, bet jis priimamas neigiamai. Paskui prieš pat rinkimus prakalbo apie lengvatos šildymui mažinimą. Tai skausmingas dalykas, ir žmonės instinktyviai reaguoja. Rinkėjai tokių dalykų neatleidžia. Aš manau, kad susidėjo daug tokių nepopuliarių dalykų“, – BNS teigė V. Gaidys

Spalį premjerą A. Butkevičių palankiai vertino 30,4 proc. apklaustųjų (rugsėjį – 37,8 proc.), padidėjo ir neigiamai vertinančiųjų jį skaičius – nuo 35,8 proc. iki 45 proc. Rugsėjį premjeras tarp geriausiai vertinamų politikų užėmė 3 vietą, o spalį jam teko 6 vieta.

Palankiausiai vertinama spalį toliau išliko D. Grybauskaitė – 55,7 proc. apklaustųjų (rugsėjį – 52,9 proc.) Antroje vietoje rikiavosi „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis – 42 proc. (39,4 proc.).

Į trečią vietą šoktelėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – jį palankiai spalį vertino 37 proc. apklaustųjų (32,6 proc.). Tuo metu ketvirtą vietą užėmė Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius –- 35,2 proc. (31,3 proc.), penktas buvo socialdemokratas ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – 32,3 proc. (37,5 proc.).

Daugelis šalies gyventojų manė, kad jų interesams geriausiai atstovauja D.Grybauskaitė – 15,8 proc. (16,2 proc.), toliau sekė R. Karbauskis – 6,5 proc. (3,9 proc.), A. Butkevičius – 5,9 proc. (8,1 proc.), „valstiečių“ kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis – 4,8 proc. (2,8 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis – 4,1 proc. (3,3 proc.).

Reprezentatyvią apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko spalio 13–21 dienomis.

Anot V. Gaidžio, spalio mėnesio gyventojų apklausa parodė, kad gyventojai mažiausiai pasitiki vyriausybe, o kariuomenės vertinimas po truputį auga – ji ima atsistatyti po vadinamojo „auksinių šakučių“ skandalo.

– Kokie apklausos, rengtos spalio 13–21 d., rezultatai? Kiek jie sutampa su rinkimų rezultatais?

– Sutampa neblogai. Populiariausia išlieka Dalia Grybauskaitė. Šiais metais jos populiarumas gana pastovus – 57 proc. palankių vertinimų, 27 proc. – nepalankių.

Aukštą rezultatą pasiekė Ramūnas Karbauskis ir jo partija. Jis antras pagal populiarumą – 42 proc. vertina palankiai, 21 proc. nepalankiai.

Gabrieliaus Landsbergio populiarumas pakilo nuo 21 proc. iki 29 proc. palankių vertinimų.

Atsitiko ir atvirkščiai. Partijų, buvusių valdžioje, ir tų partijų pirmininkų populiarumas drastiškai sumažėjo ir per rinkimus nukrito. Pavyzdžiui, Algirdo Butkevičiaus populiarumas tarp rinkimų buvo 30 proc. teigiamų, 45 proc. neigiamų vertinimų. Jo populiarumas mažėja nuo metų pradžios, bet po pirmojo rinkimų turo sumažėjimas buvo itin staigus.

– A. Butkevičius visada būdavo sąrašo viršuje tarp populiariausių politikų. Tai rodydavo apklausos, bet per rinkimus situacija pasikeitė. Kaip viską galima sieti?

– Jis buvo populiarus pastaruosius dvejus metus. Tai kita situacija. Šie metai A. Butkevičiui nebuvo palankūs, jo padėtis nuosekliai mažėjo. Nuo pavasario, kai būdavo reitinguojamas, aukštas vietas užimdavo Saulius Skvernelis, taip pat – R. Karbauskis.

– Jau minėjote, kad R. Karbauskis užima antrą vietą. Koks S. Skvernelio rezultatas?

– Jis kol kas nereitinguojamas, nes neturi atitinkamo portfelio, neužima reikiamos pozicijos. Jei gaus pareigas, bus sugrąžintas į sąrašą.

– Kaip kiti ministrai?

– Pažiūrėjus į sąrašą, vos vienas ministras turi teigiamą vertinimų balansą, tai – L. Linkevičius. Visi kiti turi neigiamus rezultatus. Labai sumažėjo ir Loretos Graužinienės, ir Valentino Mazuronio populiarumas. Vienu metu V. Mazuronis taip pat buvo labai populiarus žmogus, praėjusiais metais – vienas aukščiausiai vertinamų. Šiuo metu V. Mazuronis turi 46 proc. neigiamų, 20 proc. teigiamų vertinimų.

Rolando Pakso vertinimas ilgą laiką nebuvo aukštas – trečdalis jį vertino teigiamai, trečdalis – neigiamai, trečdalis – neturėjo nuomonės. Dabar daugiau nei pusė jo vertinimų neigiami. Tai atitinka rezultatą, buvusį apkaltos metu.

Galima pamatyti ir daugiau tokių skaudžių sumažėjimų. Juozo Oleko reitingas toliau krenta, jis – vienas mažiausiai populiarių politikų Lietuvoje. Žemus reitingus turi ir Audronė Pitrėnienė, Virginija Baltraitienė, daugelis kitų politikų.

– Rinkimų rezultatuose matome tą patį, ką rodo apklausa.

– Tai padarė įtaką ir konkrečių politikų rezultatams. Gyventojų nuotaikos tai liudija.

– Tiriate ir gyventojų pasitikėjimą institucijomis. Kokios naujienos?

– Sensacijų čia nėra, kaip ir buvo galima tikėtis. Pasitikėjimas Seimu mažesnis, žemas, kaip ir buvo anksčiau. Mažiausiai pasitikima vyriausybe, kaip visada būna prieš rinkimus ar vertinant buvusią. Tai dėsningumai, didelių pokyčių neįvyko.

Džiugu tai, kad 4 proc. padidėjo pasitikėjimas kariuomene, kuris buvo labai kritęs. Po „auksinių šakučių“ skandalo jis buvo kritęs 9 proc., dabar pradeda atsistatyti – 52 proc. vertina teigiamai.

Matyti, kad be ugniagesių ir policijos, didelio pasitikėjimo sulaukė „Sodra“, Bažnyčia ir t. t.

– Šį kartą į apklausą neįtraukėte partijų.

– Taip, partijų netyrėme. Buvo klausiama, už ką žmonės balsavo, o ne už ką balsuos. Apklausos rezultatai, galima sakyti, atitinka rinkimų rezultatus. Išskyrus tai, kad apklausoje itin padidėjęs balsavusiųjų už „valstiečius“ skaičius. Matyt, apklausoje atsispindėjo antro rinkimų turo situacija.