- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį sukanka metai, kai Lietuva išsirinko naująjį Seimą. Vis dėlto naujai sudarytai centro dešinės valdančiajai koalicijai nepavyko sugrąžinti prestižo Lietuvos parlamentui. Naujausios visuomenės apklausos duomenimis, Seimas ir toliau išlieka gyventojams daugiausiai nepasitikėjimo keliančia institucija.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17–spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: Bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.). Kaip ir anksčiau, šalies gyventojai labiau nepasitiki nei pasitiki Lietuvos žiniasklaida (40 proc., 56 proc.) ir Vyriausybe (29 proc., 67 proc.). Visgi mažiausią visuomenės pasitikėjimą ir toliau išlaiko Seimas (19 proc., 78 proc.).
Lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 61 proc. iki 66 proc.), o kitų 5 institucijų vertinimai nepakito.
ELTA primena, kad prieš metus kadenciją baigęs Seimas darbą užbaigė kaip institucija, turinti mažiausią visuomenės pasitikėjimą. 2020 metų spalio mėnesį Seimu pasitikėjo 29 proc. apklaustųjų, o nepasitikėjo 67 proc. respondentų.
T. Janeliūnas: Seimu nepasitikima, nes jis matomas kaip konfliktų židinys
Seimas iš principo yra pasmerktas konfliktams: pozicija prieš opoziciją, valdančiosios partijos prieš tas, kurios pralaimėjo rinkimus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad visuomenės nepasitikėjimas Seimu yra užkoduotas pačioje „institucijos prigimtyje“. Politologas atkreipia dėmesį, kad Seimas yra ta institucija, kurioje susiduria labai skirtingos politinės jėgos, o tai, pasak jo, labai palanki terpė konfliktams.
„Seimas iš principo yra pasmerktas konfliktams: pozicija prieš opoziciją, valdančiosios partijos prieš tas, kurios pralaimėjo rinkimus. Ir dažniausiai žiniasklaidos dėmesį Seime pritraukia konfliktai, susidūrimai, kažkokie radikalūs pasisakymai. Nes Seimo nariai, jausdami, kad jie gali pritraukti dėmesį tik kažkokiais savo radikaliais veiksmais, kartais tuo ir piktnaudžiauja“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.
Todėl, pasak politologo, natūralu, kad Seimas visuomenei kelia nepasitikėjimą.
„Natūralu, kad neįmanoma pasitikėti konfliktų židiniu, o (...) kaip, pavyzdžiui, vyksta projektų svarstymai komitetuose ar dar kažkur, tai tas kasdieninis darbas yra neįdomus“, – sakė jis.
T. Janeliūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad panašios tendencijos dėl pasitikėjimo parlamentais yra pastebimos ir kitose šalyse.
„Galbūt Šiaurės šalyse bendras visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis yra didesnis, ten ir parlamentai turi didesnį pasitikėjimą. Bet daugelyje kitų šalių irgi tendencija yra tokia pati, nesvarbu, ar tai būtų JAV Kongresas, ar tai būtų Europos šalys ir parlamentai, ten, kur dažniausiai transliuojami konfliktai, tai visuomenė ir įsivaizduoja, kad tai yra labai konfliktiška aplinka, kad ten politikai tik riejasi, o ne dirba“, – sakė politologas.
Pati visuomenė darosi labai konfliktiška. Tai labai sunku tikėtis, kad politikai būtų kažkokie kitokie.
Profesorius pabrėžia, kad dirbtinai padidinti pasitikėjimą Seimu neįmanoma. T. Janeliūno teigimu, vienintelė galimybė padidinti pasitikėjimą Lietuvos parlamentu būtų, jeigu Seime susikurtų vaivorykštinė valdančioji koalicija ir dėl to susilpnėtų opozicijos darbas. Vis dėlto, pasak jo, toks scenarijus yra praktiškai neįmanomas.
„Gali atsirasti kažkokios sąlygos, kad susiformuotų kažkokia labai plati, vaivorykštinė dauguma ir ten jau iš principo išnyktų tokia opozicinė veikla. Bet čia tokie labai ekstremalūs atvejai. Vargu, ar mes tokių turėsime“, – sakė T. Janeliūnas.
„O visa kita priklauso nuo asmenybių, ypatingai frakcijų lyderių, kiek jie produktyviai bando dirbti Seime net ir būdami opozicijoje, kiek jie bando pagarbiai ir mandagiai oponuoti valdžiai, o ne tik ieškoti kažkokių skandalų. Tai asmenybių poveikis irgi yra didelis. Bet manau, kad mūsų visuomenė jau yra netgi pripratusi prie tokio konfliktiškumo. Pati visuomenė darosi labai konfliktiška. Tai labai sunku tikėtis, kad politikai būtų kažkokie kitokie“, – pažymėjo jis.
Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją7
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti59
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti11
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...