Apsisprendė: operacijose Hormuzo sąsiauryje dalyvaus iki 40 Lietuvos karių (Papildyta)

Už tai balsavo 77 parlamentarai, prieš – 11, o dar šeši susilaikė.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, pagal numatomus poreikius tarptautinėse operacijose gali būti reikalingi išminavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybiniai ir gynybiniai pajėgumai.

Teigiama, jog Lietuvos indėlis būtų derinamas su sąjungininkų planavimu ir konkrečiais operaciniais poreikiais.

Suteiks išminavimo pajėgumus

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas prieš sprendimą žurnalistams Seime sakė, jog dar diskutuojama dėl techninių galimybių, ką Lietuva galėtų pasiūlyti gynybinei misijai. Pasak jo, šiuo atveju kalbama apie išminavimo pajėgumus.

„Šiuo metu diskusijų apie laivą nėra, (...) mes labiau orientuojamės į žmogiškuosius pajėgumus – iki 40-ties karių. Bet kariai turi ir bepilotes valdymo sistemas, povandenines valdymo sistemas, visą įrangą, antidronines sistemas – visą įrangą, kuri yra reikalinga misijai įgyvendinti saugiai“, – aiškino jis.

Ministro teigimu, bus siekiama dalyvauti tiek Prancūzijos, Jungtinės Karalystės buriamoje koalicijoje, tiek Jungtinių Valstijų misijoje.

Pernai parlamentas buvo suteikęs kariuomenei mandatą dalyvauti tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormuzo sąsiauryje ir leido ten siųsti iki penkių karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Dabar mandatas išplėstas – kariams leista dalyvauti keliose operacijose, o karių ir civilių skaičius didinamas iki 40.

Kėlė klausimus dėl misijos apibrėžimo

Prieš balsavęs „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad tokiu sprendimu Seimas atvėrė Pandoros skrynią, nes aiškiai nenustatė, į kokią misiją bus siunčiami kariai.

„Prisiimkit atsakomybę tie, kurie balsuosit už, kad įtrauksit valstybę į karą. Tai tikrai negalim balsuoti už tokį projektą, kur nėra aiškiai nurodoma, kad bus siunčiama tik į taikos misiją, tik pasirašius taikos sutartį“, – kalbėjo parlamentaras.

Tuo metu konservatorių parlamentaras, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius pažymėjo, jog parlamentas patvirtino tik karių skaičių, o konkretybes pasirinks lyderiaujanti valstybė.

Jo teigimu, tai – įprasta praktika.

„Tą darydavom visą laiką, kai mūsų kariai vyko į Iraką, kai mes tvirtinom mandatus Seime į Afganistaną ir taip toliau. Tai procesas dar bus ilgas ir šioje vietoje tikrai neklaidinkite žmonių, viskas yra pagal sutartas procedūras su mūsų sąjungininkais“, – sakė Seimo narys.

Karo su JAV ir Izraeliu pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl to pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.

R. Kauno teigimu, Hormuzo sąsiauryje sutrikdyti jūrų keliai per išaugusias kuro kainas tiesiogiai veikia ir Lietuvą, todėl laisvos laivybos užtikrinimas svarbus visiems.

„Mandato suteikimas dalyvauti šioje operacijoje reiškia aiškų Lietuvos įsipareigojimą veikti kartu su sąjungininkais ir stiprina praktinį karinį bendradarbiavimą su JAV“, – Krašto apsaugos ministerijos po Seimo sprendimo išplatintame pranešime cituojamas jis.

Leidimas – JAV ir Iranui vėl apsikeitus smūgiais

Sprendimą parlamentas priėmė Jungtinėms Valstijoms surengus naujų atakų prieš Iraną, kuris savo ruožtu ėmėsi atsakomųjų veiksmų.

Prieš balsavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jis teigė, jog pastarosios nakties įvykiai rodo, kad kariai bus siunčiami ne į taikos misiją.

JAV ketvirtadienio rytą surengė antrąją oro smūgių prieš Iraną bangą. Tai įvyko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) įspėjo, kad Teheranas „sumokės“ dėl įstrigusių derybų.

Iranas atsakė smūgiais Bahreinui, Kuveitui ir Jordanijai.

Siejo su JAV karių buvimu Lietuvoje

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pažymėjo, kad Seimo sprendimas yra svarbus pareiškimas, siekiant užtikrinti tolesnį JAV karių buvimą Lietuvoje.

„NATO Parlamentinė Asamblėja, kur lankėsi Jungtinių Valstijų delegacija, pabrėžė, kad tai yra nepaprastai svarbus signalas Jungtinėms Valstijoms, kad mes esame patikimas NATO partneris“, – pabrėžė jis.

Birželio pradžioje pasibaigus rotacijai ir daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių su technika pradėjo pasitraukimą iš Lietuvos.

Kariai šalį palieka JAV peržiūrint ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje. Visa tai reiškia, kad JAV karių Lietuvoje nebus ilgiau nei įprastai.

R. Kaunas anksčiau sakė turintis Jungtinių Valstijų patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius pakeis nauji.