Apie tai, ką Lietuva šiandien laimėtų atnaujindama kontaktus su Kinija, „Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu tavo nuomonę“ diskutavo Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas (toliau – A. Z.) ir konservatorius Žygimantas Pavilionis (toliau – Ž. P.).
– Kaip manote, ar reikia atkurti santykius su Kinija?
– A. Z.: Esu nuoseklus ir laikausi aiškios pozicijos, kad tokia politika yra klaidinga. Šiandien absoliuti dauguma politologų tai vertina kaip išsišokimą. Savo santykį su Kinija galiu apibrėžti labai plačiai. Esu iš tų politikų, kuris tris kartus asmeniškai yra priėmęs Dalai Lamą savo namuose. Visada laikausi Valdo Adamkaus politikos principų: veidu į problemą ir aktyviu veikimu.
Amerikos lietuvių tarpe buvo dvi srovės – „Santaros-Šviesos“, t. y. Valdo Adamkaus linija, ir Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas. Pastarasis ignoravo bet kokius santykius su Lietuva, nes vertino, kad čia yra sovietmetis ir visi yra komunistai arba KGB’istai, ir teigė, kad nebus jokių santykių iki tol, kol Lietuva bus nepriklausoma.
V. Adamkus ir „Santaros-Šviesos“ atstovai veikė atvirkščiai: vežė knygas, skleidė žinias, bandė kalbėtis, skleisti vertybes ir savo principus. Taip pat esu būtent šios politikos atstovas ir bet kokį nusisukimą nuo problemos sprendimo, atsukant nugarą, laikau klaidinga užsienio politika, ypač šiais sunkiais geopolitiniais laikais.
– Ar turite idėjų, kaip šiuos santykius būtų galima atšildyti?
– A. Z.: Sudėtingas dalykas. Mes turime santykį su valstybe, kuri turi labai aiškią savo užsienio politiką. Nenoriu lyginti su Vatikanu, kuris turi savo santykius su Kinija, bet jie laikosi labai dogmatiškai ir griežtai.
Šiandien, matyt, vienintelis realus kelias yra keisti pavadinimą. Atsiranda kita problema – tai negražu Taivano atžvilgiu, bet tada turi būti diskusija ir su Taivanu.
Galbūt yra kitas variantas – steigti dar vieną naują Taivano atstovybę, žinoma, prieš tai susitarus su Taivanu, pavadinant ją Taipėjaus vardu, tokiu, koks yra Europos valstybėse, JAV ir praktiškai visame pasaulyje.
Galbūt yra kitas variantas – steigti dar vieną naują Taivano atstovybę, žinoma, prieš tai susitarus su Taivanu, pavadinant ją Taipėjaus vardu, tokiu, koks yra Europos valstybėse, JAV ir praktiškai visame pasaulyje. O dabartinę esamą palikti kaip ekonominę, kultūrinę, kas nebūtų asocijuojama su struktūrine valstybės atstovybe Lietuvoje.
Aišku, viskas priklauso nuo Kinijos traktavimo. Manyčiau, kad uždavinys, kaip ištaisyti šią klaidą, yra sudėtingas.
– Premjerė apie konservatorių vykdytą politiką su Kinija sakė, kad tai – šuolis prieš traukinį. Pagrįskite, kodėl tai nėra tiesa.
– Ž. P.: Todėl, kad kažkada konservatoriai buvo kaltinami, jog lygiai taip pat šoko prieš traukinį, bandydami ištrūkti iš Sovietų Sąjungos. Tą patį padarėme ir su komunistine Kinija, dar prieš jai faktiškai nuo 2020-ųjų metų tampant pagrindine, esmine Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja.
Klausimas yra strateginis: ar mes matome bendrą paveikslą, su kuo norime šokti tango? Ar mes stojame į mūsų esminių priešų pusę, kurie šiuo metu žudo mūsų brolius ir seseris Ukrainoje, ruošiasi okupuoti Taivaną?
Kai kas teigia, kad tai metų klausimas, o kai kas – kad tai bus padaryta, nes Kinija ir Rusija yra sąjungininkės ir gali būti pabandyta tuo pat metu okupuoti ir Baltijos šalis, tam kad būtų nukreiptas Amerikos strateginis dėmesys.
Jeigu mes bandome išlikti ateities pasaulyje, turime jungti savo ekonomiką su tomis valstybėmis, kurios nesikėsina į mūsų laisvę ir nepriklausomybę.
Jeigu mes bandome išlikti ateities pasaulyje, turime jungti savo ekonomiką su tomis valstybėmis, kurios nesikėsina į mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Tokias mes atradome būtent po to, kai padarėme posūkį dėl Taivano.
Amerika su mumis, kaip pirmąja Europos Sąjungos šalimi, sudarė vadinamąją Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją, kurios dėka mes ne tik atidarėme ambasadas Pietų Korėjoje ir Singapūre, bet ir pradėjome vystyti labai rimtus ekonominius santykius su demokratiškomis to regiono šalimis.
Indija ir Pietų Korėja atidarė pirmąsias atstovybes Lietuvoje. Mūsų eksportas paaugo bent 30 procentų. Mes pirmą kartą per dešimtmečius aplenkėme savo kaimynes.
– Ar įtikino šie argumentai?
– A. Z.: Tiesa paslepiama tam tikrose detalėse. Žygimantas meistriškai manipuliuoja vertybiniais teiginiais ir principais. Jis sako, kad konservatoriai inicijavo Lietuvos išstojimą iš Sovietų Sąjungos – tuo metu tokios partijos nebuvo. Pirmiausia tai darė Sąjūdis.
Pagaliau reikia nepamiršti ir tų pačių komunistų, prie kurių 1988–1989 metais, iki Nepriklausomybės paskelbimo, lietuvių kalbai buvo suteiktas valstybinės kalbos statusas ir patvirtinta trispalvė. Šiuo atveju nereikia susireikšminti ir prisiimti visų nuopelnų.
Žygimantas yra teisus sakydamas, kad tai nėra jokia politinė ar valstybinė institucija. Tačiau tai buvo sąmoninga provokacija, siekiant patikrinti arba peržengti tam tikras raudonąsias ribas, kurių Kinija laikosi visame pasaulyje. Diplomatams tai nėra paslaptis. Noriu pabrėžti, kad šis veiksmas buvo labai naudingas Vladimirui Putinui ir jo režimui.
2021 m. pavasarį–vasarą jam reikėjo užsitikrinti Kinijos palaikymą kare prieš Ukrainą. Šiuo atveju net ir diplomatiniai kanalai teigia, kad Lietuvos pozicija, kuri atrodė nesvarbi, buvo labai meistriškai V. Putino išnaudota, rodant, jog Vakarų pasaulis nepaiso jų raudonųjų linijų, lygiai taip pat nepaiso ir Kinijos.
Man nesuprantama, kaip mūsų diplomatai galėjo numesti tokį kozirį V. Putinui.
Tai buvo argumentai, kurie leido V. Putinui įtikinti, kad Kinija ir Rusija Ukrainos fronte yra kaip vienetas. Man nesuprantama, kaip mūsų diplomatai galėjo numesti tokį kozirį V. Putinui.
Dar vienas svarbus momentas – jei kalbame apie ekonominius santykius, tai einame ne į vertybinę politiką, apie kurią šiandien dažnai kalbame, o į tą, kurią šiandien spinduliuoja Donaldas Trumpas: kas daugiau sumokės, tokia bus ir užsienio politika, tokį sprendimą priimsime.
Mažai valstybei tai labai pavojinga. Pirmiausia turime turėti principus ir jų laikytis visose situacijose – tada būsime gerbtini visų valstybių, o ne veiksime pagal situaciją, kai kam nors tai naudinga dėl asmeninių sumetimų.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)