– Antra jūsų kadencija prasidėjo sausio viduryje ir sakėte, kad tęsite pradėtus darbus, toliau netoleruosite ikiteisminių tyrimų vilkinimo, daug dėmesio skirsite tyrimams dėl nacionalinio saugumo, kibernetinių nusikaltimų ir t. t. Taip pat minėjote, kad naujų specialistų įdarbinimas reikalauja dėmesio, nes per penkerius metus daugiau nei 100 prokurorų išeis į pensiją. Tačiau, kaip suprantu, ir jūs pati esate sakiusi, kad naujų žmonių pritraukimas nėra problema, nes, pakėlus atlyginimus, sąlygos tapti prokurorais pagerėjo. Ar teisingai?
– Pasinaudodama proga, norėčiau pasveikinti visus prokurorus su praėjusia Prokuratūros diena ir padėkoti už jų sąžiningą bei atsakingą darbą. Pirma ir antra kadencijos skyrėsi ne laiku, o patirties prasme. Pirmojoje kadencijoje buvo daugiau iššūkių: su automobiliais, biudžetu, nes atlyginimai buvo tikrai maži tiek prokurorų, tiek kitų darbuotojų. Pastatai buvo prastos būklės, reikalavo remonto, todėl sistema buvo nepatraukli – trūko norinčių dirbti ne tik prokurorais, bet ir kitose pozicijose. Per tuos metus situacija pasikeitė. Išsprendus atlyginimų klausimą, darbo sąlygos pagerėjo, atsirado daugiau norinčių laikyti egzaminus į prokurorus ir dirbti kitose pozicijose. Sunku pasakyti, kaip bus ateityje, tačiau šiandien galiu drąsiai teigti, kad prokuroro profesija tapo patraukli. To pavyko pasiekti dirbant su universitetais, studentais, pristatant prokuroro darbą ir stiprinant jo patrauklumą.
Iššūkių, žinoma, bus, nes, kaip minėjote, per artimiausius aštuonerius metus išeis daugiau nei 180 prokurorų. Vis dėlto manau, kad nuosekliai dirbdami pasieksime rezultatų. Drastiškų reformų nedariau pirmos kadencijos metu ir neketinu jų daryti antros kadencijos metu. Tam tikri pokyčiai vyksta, tačiau žmonės iš mūsų tikisi ne reformų, o darbo. Dedame visas pastangas, kad ikiteisminių tyrimų terminai trumpėtų. Teisingumas, trunkantis trejus ir daugiau metų, netenkina nei visuomenės, nei manęs – tai sunku vadinti teisingumu. Vieno sprendimo ar metodo nėra, tačiau ieškome būdų ir galime pasidžiaugti, kad terminai trumpėja.
– Kalbant apie tai, ką pastebėjote per pirmąją kadenciją: gal yra dalykų, kurių nespėjote įgyvendinti? Galbūt reikėtų tam tikrų įstatymų pakeitimų ar kitų priemonių, kurios labiau įgalintų prokuratūrą veikti efektyviau, ypač tyrimų greičio srityje?
– Nelaukiu nei pirmos kadencijos pabaigos, nei antros pradžios – jei yra problema, ji sprendžiama iš karto. Nuolat ieškome būdų dirbti efektyviau ir greičiau. Šiuo metu taip pat ieškome sprendimų, kaip trumpinti terminus. Priimtas sprendimas, dėl kurio dar vyksta diskusijos, bet judama ta kryptimi, kad ilgai trunkančių ikiteisminių tyrimų kontrolė būtų griežtinama aukštesniu lygiu – įtraukiant departamentų vadovus ir generalinio prokuroro pavaduotojus. Tikslas aiškus – trumpinti terminus.
– Tyrimų yra daug, tarp jų ir itin aktualių. Pavyzdžiui, dėl kontrabandos balionais, kai dėl tokių incidentų net būna uždaromas Vilniaus oro uostas. Šiuo metu jau yra pradėtų tyrimų, yra nuteistų asmenų. Gruodį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, o vasarį paskelbta apie tyrimą su 28 įtariamaisiais, tarp jų – ir galimais lyderiais. Jūsų kolega prokuroras Urbelis minėjo, kad bus aiškinamasi, ar kontrabandininkai palaikė ryšius su Baltarusijos jėgos struktūromis, tačiau tai gali būti sunku įrodyti. Ar pavyksta nustatyti tuos ryšius? Kaip vystosi tyrimas ir kodėl tai sudėtinga įrodyti?
– Jūs visiškai teisi – turime tokį tyrimą, taip pat ir daugiau panašių tyrimų, kuriuose pasiekiame rezultatų. Minėta byla yra labai didelė ir sudėtinga. Joje yra apie 30 įtariamųjų. Ilgą laiką dalis jų buvo suimti, šiuo metu kai kuriems keičiamos kardomosios priemonės, tačiau yra ir likusių suimtų asmenų. Siekiame įrodyti nusikalstamas veikas, tačiau tai vyksta sudėtingai. Įtariamųjų skaičius didėja, todėl greitų sprendimų tikėtis nereikėtų. Vis dėlto pareigūnai dirba, ir darbas vyksta intensyviai. Šioje byloje svarbu tai, kad buvo sutrikdyta oro uosto veikla, skrydžiai vėlavo, buvo atidedami ar net neįvyko, todėl žala padaryta ir žmonėms.
Be šios bylos, turime ir daug kitų. Šiuo metu vyksta daugiau nei 30 ikiteisminių tyrimų, kuriuose apie 90 asmenų yra įtariamieji. Taip pat turime išnagrinėtų bylų teismuose – apie 20 bylų, kuriose daugiau nei 30 asmenų pripažinti kaltais ir nuteisti už kontrabandą balionais bei cigaretėmis. Jei pernai buvo užfiksuota daugiau nei 600 tokių atvejų, tai šiais metais per tris mėnesius jau turime 83. Darbas vyksta intensyviai, tačiau sunku prognozuoti, kada bus galutiniai rezultatai, nes įtariamųjų ratas plečiasi.
– Kodėl sudėtinga įrodyti, kad tai yra padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvą? Ar dėl to, kad veikla vykdoma itin sofistikuotai ir trūksta tiesioginių įrodymų?
– Nenorėčiau leistis į ikiteisminio tyrimo detales. Informacija bus paviešinta tada, kai tai bus galima padaryti. Tyrimas vyksta, renkami įrodymai, ir jais tikrai bus pasidalinta, kai ateis laikas.
– Tačiau ar veikia sugriežtintos bausmės už tokio pobūdžio kontrabandą, įvestos praėjusių metų pabaigoje? Ar galima teigti, kad jos turi poveikį, jei vis dar fiksuojama daug atvejų?
– Dabar sunku pasakyti. Ikiteisminis tyrimas dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą šioje didžiojoje byloje jau pradėtas. Jei asmenys duoda parodymus ir bendradarbiauja, akivaizdu, kad jie suvokia galimas pasekmes. Manau, kad griežtesnės bausmės turėtų veikti ir paskatinti žmones susimąstyti apie atsakomybę.
– Kol kas aiškios pabaigos dar nematyti, tačiau esate minėjusi, kad tikitės, jog šie metai bus paskutiniai, kai kalbame apie „čekučius“. Kas suteikia tokio optimizmo?
– Dar kartą pasikartosiu – labai noriu ir tikiu, kad šie metai bus paskutiniai dirbant su „čekiukų“ bylomis. Darbas vyksta tikrai labai intensyviai. Pasižiūrėjusi naujausią informaciją, galiu pasakyti, kad turime 60 savivaldybių, o šiai dienai sprendimai jau priimti dėl 25. Liko 35. Esame nusistatę tvarką, kad kiekvieną pirmadienį apygardų vyriausieji prokurorai, turintys daugiausia informacijos apie „čekiukų“ bylas, atsiskaito, kas buvo padaryta ir kokie planai numatyti kitai savaitei. Šių tyrimų kontrolė yra pakankama.
Taip pat svarbus ir Viešojo intereso gynimo skyriaus darbas. Prokurorų pastangomis į biudžetą jau sugrąžinta daugiau nei 3 mln. eurų, todėl galima teigti, kad darbas yra milžiniškas. Kiekvieną dieną dirbama su šiomis bylomis: dalis asmenų žalą atlygina savanoriškai, o dėl tų, kurie nesutinka, tenka kreiptis į teismą su ieškiniais. Procesas vyksta, turime sukaupę patirties, susiformavusi teismų praktika, todėl prokurorams dirbti lengviau. Žinome, kokie reikalavimai keliami teismuose ir ko tikisi teisėjai, nagrinėjantys civilinius ieškinius. Dar kartą pabrėžiu – labai noriu, kad šie metai būtų paskutiniai.
– Buvo ir Seimo narių, patekusių į jūsų akiratį dėl „čekiukų“ – du atvejai, tačiau bent kol kas jie išvengė teisinių pasekmių, nes nebuvo panaikinta jų teisinė neliečiamybė. Tai buvo socialdemokratai Dūdėnas ir Nedzinskas. Daugiau Seimo narių dabartinėse bylose nefigūruoja? Neteks užeiti į Seimą dėl dar kokios nors teisinės neliečiamybės panaikinimo?
– Į šį klausimą negalėčiau atsakyti. Tokią informaciją sužinau tik tada, kai prokuroras, kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą, kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, nurodydamas, kad yra pakankamai įrodymų, ir prašo kreiptis į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu atveju įsijungia kitas mechanizmas – medžiaga perduodama aukštesniems prokurorams, kad jie patikrintų, ar tikrai pakanka įrodymų. Šiuo metu tokių prašymų neturiu.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– O dėl kitų istorijų – sklando gandai apie buvusius premjerus Saulių Skvernelį ir Gintautą Palucką. Ar galite ką nors pakomentuoti?
– Tokių klausimų sulaukiame kone kasdien – ar bus kreipiamasi į teismą. Galiu tik pakartoti: šiuo metu neturiu prašymo kreiptis į Seimą. Tačiau jei toks prašymas būtų, visuomenė tikrai būtų informuota.
– Koks yra Sauliaus Skvernelio statusas byloje, kurioje tiriama galima korupcija ūkininkystės tarnyboje? Jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, o koks jo statusas dabar?
– Specialiojo liudytojo statusas suteikiamas konkrečiam apklausos momentui. Jei asmuo jau apklaustas, tai reiškia, kad šiuo metu tokio statuso jis nebeturi.
– O dėl Kazio Starkevičiaus – jis jau atsisakė mandato ir taip pat buvo kviestas į STT. Ar jam pareikšti įtarimai?
– Tokios informacijos neturiu, nes pati nekontroliuoju šio tyrimo. Kokie veiksmai jame atliekami, nežinau. Galiu tik patikinti, kad tyrimas vyksta intensyviai ir, kai tik bus galima, informacija bus pateikta visuomenei.
– Daug diskusijų sukėlė tai, kokiu pagrindu buvo atliktos kratos. Jūsų kolega minėjo, kad viena iš versijų – galimas politinis palankumas už sisteminės korupcijos mechanizmo veikimą. Ką tai konkrečiai reiškia teisiniu požiūriu?
– Manau, kad kolega pateikė tiek informacijos, kiek tuo metu galėjo. Plačiau komentuoti negaliu ir nenorėčiau, nes neturiu visos informacijos ir nesu pakankamai įsigilinusi. Galiu tik patikinti, kad į visus klausimus bus atsakyta, kai tam ateis laikas.
– Kalbant apie patį tyrimą – paskutiniais duomenimis, įtarimai buvo pareikšti 14 asmenų. Ar šis skaičius didėja?
– Negaliu pasakyti, ar jis didėja, tačiau galiu patvirtinti, kad tyrimas vyksta intensyviai.
– Norėčiau paklausti ir apie kitą bylą, susijusią su Gintautu Palucku. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo pradėtas pernai vasarą po žurnalistų tyrimo. Jis jau trunka apie 10 mėnesių. Ar toks terminas yra normalus?
– Visada norėtųsi greičiau, tačiau reikia įvertinti, kad būtinos specialistų išvados ir kiti tyrimo veiksmai. Todėl manau, kad toks terminas yra normalus ir nekelia klausimų.
– Ar šiame tyrime jau kam nors pareikšti įtarimai?
– Galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metu neturiu prašymo kreiptis į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.
– Pastaruoju metu visuomenininkas Karolis Žukauskas ėmėsi savotiškų eksperimentų – provokuoja galimai neteisėtą veiklą, siekdamas ją atskleisti. Kaip jūs tai vertinate? Ar tai padeda, ar trukdo?
– Negalėčiau sakyti, kad trukdo. Kiekviena informacija yra tam tikra prasme naudinga ir vertinga. Kiek man žinoma, yra gauta pareiškimų, jie nagrinėjami. Nenorėčiau, kad mano pasisakymai būtų kažkaip interpretuojami, todėl nuo platesnio komentaro susilaikysiu.
– Kalbant plačiau, R. Žemaitaitis šiuo metu teisiamas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį dėl neapykantos kurstymo. Tuo tarpu Seimo narys Vytautas Sinica siūlė naikinti pirmas dvi šio straipsnio dalis, argumentuodamas, kad jos riboja žodžio laisvę. Kaip jūs vertinate tokius siūlymus?
– Dėl konkrečių Baudžiamojo kodekso pakeitimų komentuoti nenorėčiau – tai yra politikų sprendimų sritis. Tačiau galiu patvirtinti, kad neapykantos nusikaltimų problema auga. Didėja ikiteisminių tyrimų skaičius: jei 2022 m. jų buvo 44, tai 2025 m. – jau 106, o šiais metais per du mėnesius – 20. Turime terpę tokiems nusikaltimams plisti – internetą, socialinius tinklus, įvairias platformas, kur žmonės dažnai nejaučia ribų. Dažnai manoma, kad anonimiškumas leidžia išvengti atsakomybės. Tačiau problema yra reali. Suprantu, kad visuomenė patiria provokacijas, dezinformaciją, tačiau tai nepateisina neapykantos kalbos. Tyrimai nėra lengvi, nes reikalingos specialistų išvados, tačiau sprendimų randame.
– Dar klausimas dėl vadinamųjų Epsteino failų. Nors tema kiek prislopusi dėl kitų įvykių, ikiteisminis tyrimas vyksta. Kokia jo eiga?
– Ikiteisminis tyrimas pradėtas vasario pradžioje pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl prekybos žmonėmis. Tyrimas vyksta intensyviai. Šiuo metu apklausta apie 20 asmenų, tačiau nukentėjusiaisiais dar niekas nepripažintas. Renkama ir analizuojama informacija, taip pat ruošiamasi siųsti teisinės pagalbos prašymą Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
(be temos)
(be temos)