- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad būtina gynybos įmonėms suteikti galimybę testuoti savo gaminius Lietuvoje. Anot jos, šios bendrovės dabar tai daro Ukrainoje, bet leidus tai daryti Lietuvos kariuomenei priklausančiose infrastruktūros objektuose, tokie produktai kaip dronai būtų vystomi greičiau ir efektyviau.
„Vykstant karui Ukrainoje, daugelis produktų yra ten išvežami ir testuojami. Ir tai daroma nuo pat pradinių stadijų, nes ukrainiečiai sako, kad jiems reikia visko, ką tik galime duoti. Visgi galėjome išsitestuoti daug ką čia, jeigu mūsų karinės institucijos būtų buvusios atviresnės. Ir sako rinkos atstovai, kad jeigu galėtų testuoti technologijas mūsų kariuomenės turimoje infrastruktūroje, greičiau adaptuotų ir vystytų produktus“, – portalui „Verslo žinios“ sakė A. Armonaitė.
„Šnekamės su Krašto apsaugos ministerija ir su Lietuvos kariuomene, kaip padaryti, kad jie įsileistų šias įmones ir leistu jiems testuoti technologijas. Ten juk visko yra, nuo ryšio priemonių iki dronų, iki sprogmenų ir panašiai“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, taip pat būtina naikinti perteklinius teisinius ribojimus ir gerinti šio sektoriaus galimybes gauti finansavimą. Visgi, anot jos, problemų vis dar sukelia egzistuojantis mentalitetas, kad gynybos bendrovės kelią riziką ir jas reikia apriboti.
Reikia panaikinti kvailus ribojimus, suteikti daugiau galimybių prieiti prie finansų ir kapitalo ir trečia – leisti testuoti tas technologijas gana ankstyvoje stadijoje, čia Lietuvoje, kad nereikėtų laukti karo, jog būtų produktai išbandomi.
„Reikia panaikinti kvailus ribojimus, suteikti daugiau galimybių prieiti prie finansų ir kapitalo ir trečia – leisti testuoti tas technologijas gana ankstyvoje stadijoje, čia Lietuvoje, kad nereikėtų laukti karo, jog būtų produktai išbandomi“, – sakė ji.
„Lietuvoje gynybos inovacijos buvo ir vis dar dažnai traktuojamos, kaip kažkas panašaus į lošimų, alkoholio, kazino verslą. Tai toks verslas, kur žmonėms atrodo, jog jam reikia papildomų ribojimų“, – paminėjo politikė.
Taip pat A. Armonaitė teigė, kad nors šiuo metu yra ruošiamas gynybos pramonės įstatymas, siekiant mažesnio šio sektoriaus reguliavimo ir didesnės ginklų ir karinių technologijų gamybos Lietuvoje reikės atlikti daug teisinių pakeitimų.
„Dabar yra rengiamas gynybos pramonės įstatymas, jį rengia Krašto apsaugos ministerija. Ir dalyvaujame kartu su jais ir tai yra derinimo etape. Bet tai yra įstatymas apie viską. O kartais yra konkrečių detalių, kurias reikia keisti kitais įstatymais. Pavyzdžiui, ginklų ir šaudmenų įstatymas, kad juos truputį laisviau būtų galima gaminti Lietuvoje, ir jį vis tiek reikės keisti, ir mes prie to dabar dirbame. Ir reikės labai daug darbo ir didelio susitelkimo“, – aiškino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gaires, tarp kurių buvo numatyta parengti ir priimti specialų gynybos pramonės įstatymą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentiniuose debatuose E. Vaitkus pranešė kuriantis naują partiją6
Prezidento rinkimuose save išsikėlęs Eduardas Vaitkus tiesioginių LRT debatų metu pranešė kuriantis naują politinę jėgą. ...
-
G. Jeglinsko interviu pasirodė Baltarusijos televizijoje14
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidato į prezidentus Giedrimo Jeglinsko interviu pasirodė valstybinėje Baltarusijos televizijoje, pats kandidatas teigia, kad interviu davė manydamas, kad kalbasi su Rusijos opozicijos leidiniu. ...
-
Per dvi išankstinio balsavimo dienas balsavo virš 91 tūkst. rinkėjų
Per dvi išankstinio balsavimo prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės dienas balsavo daugiau kaip 91 tūkst. arba 3,8 proc. visų rinkėjų, rodo trečiadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. ...
-
A. Bilotaitė su NT vystytojais ir architektais aptarė priedangų įrengimą7
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitikime su šalies nekilnojamojo turto (NT) vystytojais ir architektų atstovais aptarė bendradarbiavimą civilinės saugos srityje bei priedangų įrengimą. ...
-
Atskleidė, kaip prezidento rinkimai atrodydavo anksčiau: būdavo linksmybės iki paryčių
Laidoje „TOP 3“ – juokingiausios, keisčiausios ir skandalingiausios rinkiminės kampanijos, kuriomis kandidatai į Lietuvos prezidentus anuomet bandė užkariauti rinkėjų širdis. O taip pat išgirsime ir apie ypatingą poils...
-
Seimas lauks Vyriausybės išvados dėl verslų, susijusių su Rusija, šalinimo iš pirkimų
Seimas lauks Vyriausybės išvados dėl parlamentarų pradėtų svarstyti pataisų, kuriomis iš valstybinių viešųjų pirkimų siūloma eliminuoti verslus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia agresiją prieš Ukrainą – veik...
-
Tęsiant riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimą, paskelbta vieno kaltinamojo paieška1
Teismui tęsiant vadinamąją Seimo riaušių bylą, vienam kaltinamajam skirtas suėmimas ir paskelbta jo paieška, trims kaltinamiesiems skirtos baudos už nedalyvavimą ankstesniuose teismo posėdžiuose. ...
-
T. Gailius teigia iš VSD vadovų sulaukęs nurodymo rinkti slaptus duomenis M. Laurinavičiui2
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Tomas Gailius, vėliau tapęs pranešėju, teigia, kad dirbdamas žvalgyboje buvo gavęs savo vadovų nurodymų surinkti slaptos informacijos apžvalgininkui Mariui Laurinavičiui. ...
-
Statistinis kandidatas į EP: 51-erių susituokęs vyras, turintis virš 210 tūkst. eurų turto
Statistinis kandidatas į birželį vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus yra 51-erių susituokęs vyras, kurio turtas siekia daugiau nei 210 tūkst. eurų. ...
-
R. Žemaitaičio byla dėl antisemitinių pareiškimų perduota teismui8
Prokuratūra perdavė teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis yra kaltinamas neapykantos skatinimu ir kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikalt...