- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
– Partnerystės įstatymas, narkotinių medžiagų dekriminalizavimas yra svarbūs klausimai jūsų partijai, buvo pasižadėjimai rinkėjams, jie, ko gero, suprato, kad jie bus priimti. Ar yra raudonoji linija Laisvės partijai, iki kurios ji liktų valdančiojoje daugumoje?
– Žinoma, kad mes siekiame savo programos ir koalicijos sutarties įgyvendinimo, ir joje yra aiškiai parašyta, kad koalicijos partneriai deda visas pastangas, kad šie klausimai būtų išspręsti. Nepaisant sudėtingo sprendimo priėmimo proceso, mes esame arčiausiai sprendimo priėmimo ir pokyčių, kiek tik Lietuva yra buvusi. Dar daugiau, dėl baudžiamųjų įstatymų, aš norėčiau pabrėžti ir šauktuką padėti, kad iki 2017 metų Lietuvoje galiojo gerokai liberalesnė tvarka negu yra dabar, kai nuo 2017 m. viskas nukeliavo į Baudžiamąjį kodeksą ir mes matome, kad 1000 žmonių kiekvienais metais yra kriminalizuoti.
– O kiek yra rezervo pokyčiams šio projekto tekste, nes, berods, tas pats Eugenijus Gentvilas kalba, kad klausimų kelia baudų dydžiai: 20 eurų už pirmąjį nusižengimą ir 200 eurų už pakartotinį. Jis sako, kad reikėtų solidesnių baudų, kiti teigia, kad reikia atskirti lengvuosius ir sunkiuosius narkotikus.
– Aš manau, kad viskas yra atviros diskusijos klausimas. Ir čia tikrai ne paskutinėje vietoje bus sveikatos politikų žodis, nes tos medžiagos yra nustatinėjamos, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir kiekiai yra nustatinėjami ministro įsakymu. Ir tai yra gerai, ir aš manau, kad visi susitelkę mes tikrai išspręsime šį klausimą.
– O dėl tokių klausimų eitumėte į žvalgybą su koalicijos partneriais? Konservatorių lyderis praėjusį šeštadienį jūsų partijos suvažiavime sakė, kad su Laisvės partija eitų į žvalgybą ir užsiminė, kad tokio pačio atsako tikėtųsi ir iš Laisvės partijos, kad džiaugtųsi tokį atsaką gavęs.
– Labai gražūs žodžiai nuskambėjo iš Tėvynės sąjungos pirmininko mūsų suvažiavime. Mes jaučiame daug bendrumo, bendrumo koalicijoje, bendrumo ne tik su Gabrieliumi Landsbergiu, bet ir su premjere Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte, tai, aš manau, kad mes ne tik eitume į žvalgybą, mes jau esame prisiėmę tokią atsakomybę. Mes savomis rankomis patyrėme sveikatos krizę, tad mes kartu jau labai daug patyrėme ir išgyvenome ir sprendimus kartu priėmėme. Mes jau esame sunkių situacijų ištestuoti.
– Taip pat Gabrielius Landsbergis susilaukė nemažai kritikos iš oponentų, kai, pabrėždamas Partnerystės įstatymo reikšmę, akcentavo Kovo 11-osios įvykį ir jo mastą. Kaip manote, kodėl kilo viešoji reakcija, ar jūs pati sutinkate tokiam prilyginimui ir įkontekstinimui?
– Man atrodo, kad tai, ką mes čia darome Vyriausybėje ir Seime, mes stengiamės, kad mūsų sprendimai būtų skirti Lietuvos ateičiai: ar tai būtų ekonominiai sprendimai ir reformos, kurių mes ėmėmės, ar tai būtų žmogaus teisių sprendimai. Šių sprendimų įkontekstinimas su įvykiais, nulėmusiais Lietuvos raidą – Kovo 11-ąja – man atrodo, kad tai buvo labai tinkama sąsaja. Iš esmės juk Kovo 11-oji leidžia diskutuoti apie tai, ką mes dabar kalbame, leidžia savarankiškai mąstyti ir, tiesą sakant, prisiimti lyderystę ir padėti kitiems, kurie tokios galimybės neturi. Manau, kad tai buvo tinkamas palyginimas, o tos reakcijos, kurias mes, kaip politikai, sukeliame, yra visiškai normalu, politikai yra žmonių renkami. Mes neturime visiems patikti. Yra žmonės, kurie suteikia mandatą, mes darome ką galime, kad tuos pokyčius kurtume.
– Jūs sakote, kad politikai sukelia reakcijas. O esamas įsibangavimas visuomenėje ir daugelio dėmesio sulaukęs nuomonių išsiskyrimas... Dėl ko jis atsirado? Dėl to, kad vertybės atnešamos naujos, ar kad tas vertybes atneša konkretūs asmenys, ar visgi reaguojantys yra už sukeltas bangas atsakingi?
– Man sunku pasakyti. Aš tiesiog matau, kad pandemija yra padariusi savo darbą. Žmonės yra truputį labiau įsielektrinę nei įprastai. Aš tikiuosi, kad mums sugrįžus į tą laisvesnį gyvenimą atsiras daugiau ramybės diskusijose ir pokalbiuose: ar tai būtų socialiniai tinklai, ar tai būtų Seimo salė, ar gatvė ir maršai.
– Jei jau apie maršus, tai opozicijos lyderis, komentuodamas Vilniaus savivaldybės sprendimus neleisti „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams surengti dar vieno mitingo, sakė, kad tai demokratinis akibrokštas, kad Vilnius, priešingai nei skelbiasi, nėra visiems laisvas miestas. Kaip vertinate ir savivaldybės sprendimus, ir opozicijos lyderio išsakytus būgštavimus?
– Pradėkime nuo to, kad prieš kurį laiką įvyko masinis dešimties tūkstančių žmonių renginys, kuriame buvo proaktyviai siekiama nesilaikyti saugumo reikalavimų, elementarių higienos reikalavimų, kurie tuometiniam sergamumui esant buvo būtini. Tai buvo tiesiog spjūvis į veidą visiems verslininkams ir žmonėms, kurie 8 mėnesius ir gal daugiau laikėsi karantino reikalavimų, buvo uždarę savo veiklas, skiepijosi. Šio renginio organizatoriai visa tai nubraukė. Ir dabar jie pakartotinai bando kažką apgauti ir organizuoti tokius pačius renginius. Manau, kad savivaldybės žingsnis buvo teisingas, jei policija nenubaudžia renginio organizatorių, jeigu organizatoriai mano, kad tai yra normalu... Tai kažkas juk turi pasakyti stop. Kito žmogaus sveikatos sutrikdymas tikriausiai yra žmogaus teisių pažeidimas. Akivaizdu, kad ten buvo koronos židinys.
– Tai nemanote, kad tai yra visuomenės saviraiškos varžymas. Jūsų oponentai sako: štai Laisvės partijai ši idėja nepriimtina, tai ir neleidžia jos manifestuoti.
– Buvo surengtas mitingas, ir jų buvo ne vienas, jie gali būti rengiami, tačiau yra reikalavimai. Jeigu jų nesilaikoma, tai nežinau, kodėl reikėtų tai toleruoti. Truputį net šypseną kelia opozicijos lyderio susirūpinimas žmogaus teisėmis, kai matėme daugybę sprendimų, kai jis vadovavo ankstesnei Vyriausybei. Ten žmogaus teisės tikrai buvo ne pirmoje vietoje.
– O ką jūs turite galvoje konkrečiai?
– Ir tas pats karantinas tuo metu. Nepamirškime, kokie sekimo įstatymų projektai buvo nešami iš Vyriausybės, saviizoliacijos kontrolės ir panašiai.
– Pokalbį apibendrinkime jūsų, kaip ministrės, rūpesčiais šiuo metu.
– Aš noriu pasidžiaugti keletu dalykų. Nepaisant netobulos situacijos, kurioje pradėjome darbus, kai ką jau pavyko padaryti. Tas pats Galimybių pasas, nors ir kiek kontroversiškiau vertinama idėja, bet leido sugrąžinti daugybę žmonių į darbus. Šią savaitę Seime priėmėme gana svarią reformą – tai yra darbuotojų perkėlimo iš trečiųjų šalių investuotojų reforma, kuri, tiesą sakant, suteiks galimybę šimtams Baltarusijos verslų įsikurti Lietuvoje. Tai nebėra diskusija, tai yra padaryta.
Dar vienas dalykas. Gal ir kelia šypseną diskusijos dėl kosmoso, bet kosmoso technologijos mums padeda vystyti lazerių pramonę, robotiką, dirbtinį intelektą, aplinkos apsaugos technologijas.
Mūsų laukia dar daug reformų, ta pati inovacijų reforma, bet iš esmės mes privalome karantino diskusijas atidėti į šalį ir galvoti apie spartesnį Lietuvos augimą.
– O kaip sekasi diskusijas atidėti į šalį? Iš tos pačios opozicijos nemažai skriejo replikų, kad Vyriausybė nesugeba dirbti abiem rankomis, kad koncentruojamasi tik į vieną spektrą.
– Mes gana sudėtingomis sąlygomis priimdavome sprendimus, kartais netobulus, bet juk tobulų ir negali būti. Bet situacija sprendžiasi ir mes matome, kad galėsime užbaigti karantiną. O kas galėjo būti geriau... Manau, kad tai iš istorinės perspektyvos įsivertinsime.
– Premjerė ir sveikatos apsaugos ministras yra sakę, kad bus dedamos pastangos, jog nepasikartotų toks ruduo, koks buvo po ankstesnės valdančiosios daugumos. Kas yra daroma, kad tikrai nebūtų analogiškos situacijos?
– Pirmas dalykas – būtina tęsti vakcinacijos kampaniją ir kviesti žmones skiepytis. Tai yra būtina sąlyga tam, kad mes rudenį neturėtume netikėtų atmainų. Mes vakcinų turime ir žmonės skiepijasi – tai yra gera žinia. Antras dalykas, mes turime Galimybių pasą. Taip, mes jį sukūrėme ir pasiūlėme, bet aš labai laukiu tos dienos, kada mes jį išjungsime. Bet jeigu taip nutiktų, kad mes turime kažkokią atmainą, apie kurią dar nežinome, mes galime panaudoti Galimybių pasą kaip karantino valdymo instrumentą.
– Ar manote, kad Galimybių paso prireiks vasarą, net jei karantinas bus nutrauktas birželiui pasibaigus?
– Nebūtinai. Kaip tik tuos sprendimus viduje diskutuojame, neatmetu galimybės, kad vasarą galėtume gyventi visiškoje laisvėje. Pati to norėčiau. Bet tai yra įrankis mūsų atsargoje, kuris galėtų būti galbūt įjungtas tada, kai reikia sprendimo.
– Tai jūs sakote, kad vasarą galėtume gyventi ir be Galimybių paso?
Aš to labai norėčiau, kad mes galėtume karantiną atšaukti ir tikiuosi, kad tai bus padaryta. Vyriausybė netrukus priims tuos sprendimus, mes dar turime išsamiau padiskutuoti, atsižvelgiant į susirgimus ir atsižvelgiant į tai, kad ganėtinai sparčiai vyksta skiepijimas.
– Taigi vienas iš scenarijų yra, kad karantinas pasibaigė ir kartu pasibaigia Galimybių paso galiojimas?
– Žinoma, Galimybių pasas bus tikrai kažkada išjungtas.
– Bet ar jis bus sinchroniškai išjungtas su karantinu?
– Jis galėtų būti išjungtas kartu su karantinu, bet galutinius sprendimus, žinoma, priims Vyriausybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį4
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo1
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus1
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje10
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...