„Lietuvos Respublikos ambasadorius šiuo metu turėtų būti Suvalkuose, o ne rietenose tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Tai yra praktinis pavyzdys. Galbūt tai galėtume vadinti kažkokiu diplomatijos pralaimėjimu, bet vyriausio diplomato Lietuvos Lenkijoje nėra. Ir čia yra problema“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė.

Ministrė pabrėžė – tai, jog Lietuva nesugebėjo diplomatinėmis priemonėmis užkirsti kelio Lenkijos ūkininkų protestui, įrodo, kad ginčai tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) daro realią žalą šalies interesams.

„Jeigu anksčiau tas debatas, kuris vyko viešojoje erdvėje ir privačiai, tie ginčai, galbūt asmeniškumai – jeigu jie turėjo kažkokius teorinius pamąstymus, ką tai reiškia Lietuvai, tai štai jums praktinis pavyzdys“, – akcentavo ji.

„Bus sunkiojo transporto priemonės nukreipiamos į kažkokią papildomą aikštelę, kur jos bus tikrinamos, susidarys, darau tokią prielaidą, eilės. (...) Čia tikrai yra diplomatams ką veikti. Pagaliau gal jau paskirkime ambasadorių – kiek galima?“ – retoriškai klausė A. Armonaitė.

Galbūt tai galėtume vadinti kažkokiu diplomatijos pralaimėjimu, bet vyriausio diplomato Lietuvos Lenkijoje nėra. Ir čia yra problema.

 

Įvertino įstatymo pataisas dėl ambasadorių skyrimo

Prezidentūrai ir URM vis dar nesutariant ne tik dėl ambasadoriaus Lenkijoje, bet ir kitų diplomatinių paskyrimų, Seime registruotos įstatyminės pataisos, aiškiau reglamentuojančios šias tvarkas.

A. Armonaitė teigė, kad toks Diplomatinės tarnybos įstatymo projektas „gali būti“, tačiau ji apgailestavo, jog Seimas yra priverstas tobulinti teisės aktus dėl dviejų politikų – prezidento Gitano Nausėdos ir ministro Gabrieliaus Landsbergio – nesutarimų.

„Manau, kad pataisos gali būti. Man tik apmaudu, nes Lietuvoje 33 metus visas procesas nebuvo apraizgytas tiek daug detalių ir sureguliavimų. Puikiai veikė tas sutarimas, gal kažkas ir buvo nutylima viešojoje erdvėje, paliekama už uždarų durų. Bet tie sutarimai būdavo pasiekiami“, – svarstė Laisvės partijos vadovė.

„Dabar vien dėl to, kad du žmonės prastai sutaria, mes turime keisti įstatymus ir t.t.“ – stebėjosi ji.

Visgi, ji sutiko su pataisų iniciatoriais – Prezidentūra, atmesdama URM teikiamas kandidatūras, turėtų aiškiai motyvuoti tokį sprendimą.

„Kiekvienas sprendimas turi būti motyvuotas ne tik „myliu – nemyliu“ principu“, – pridūrė A. Armonaitė.

Praėjusį penktadienį grupė Seimo narių registravo jau kurį laiką Seime ruoštas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama aiškiau reglamentuoti ambasadorių skyrimo tvarką.

Esminis siūlymas – numatyti terminą, per kurį institucijos turėtų paskirti naują diplomatinį atstovą. Siūloma, kad naujas ambasadorius turėtų būti paskirtas likus ne mažiau kaip pusmečiui iki šiuo metu pareigas einančiojo atstovo darbo pabaigos.

Be to, numatomi pokyčiai, susiję ir su kandidatūrų svarstymu – siūloma nustatyti, kad Prezidentūra, nesutikusi skirti Vyriausybės pateikto diplomato ambasadoriumi, turėtų motyvuoti savo sprendimą ir pateikti jį Ministrų kabinetui per 10 darbo dienų.

Seimui pritarus, įstatyminiai pokyčiai įsigaliotų jau nuo šių metų liepos mėnesio.

ELTA primena, kad poreikis tobulinti Diplomatinės tarnybos įstatymą atsirado po to, kai įsiplieskė keletą mėnesių besitęsiantys ginčai tarp URM ir Prezidentūros. Institucijos susivaidijo dėl to, kas yra kaltas, jog strateginės partnerės Lenkijos sostinėje Lietuva neturi ambasadoriaus.

Kilus konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje, įstrigo daugiau kaip dešimtis šiais metais planuojamų diplomatų rotacijų.

Šiuo klausimu prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis turėjo du susitikimus, tačiau sprendimų kol kas nėra.