„Šiandien pasirašytas Baltijos regioninio karinio mobilumo erdvės susitarimas reiškia, kad, esant būtinybei, Lietuvos karinė technika galės laisvai judėti ginti Rygos, Estijos artilerija – remti Vilnių, Latvijos pajėgos – stiprinti Taliną ir atvirkščiai“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Krizės metu kiekviena valanda svarbi – biurokratinės sienos negali sulėtinti mūsų gynybos. Baltijos šalys niekada daugiau nebus kieno nors užkampiu. Mes esame NATO rytų flango šeimininkai ir NATO gynybos planų įgyvendinimą prisiimame rimtai“, – tvirtino jis.
Karinio mobilumo erdvės projektas pradėtas 2023 metais koordinuojant NATO. Juo siekiama užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą karinių pajėgų judėjimą. Ilgalaikis šio projekto tikslas – sukurti vieningą, visą Europą apimančią karinio mobilumo erdvę.
Susitikimuose daug dėmesio skirta aptarti ir regioninių projektų – Baltijos gynybos linijos ir „Rytų flango sargybinio“ – statusą.
Baltijos šalys siekia užsitikrinti ES finansavimą šių projektų, stiprinančių kontrmobilumo ir sienos gynybos pajėgumus, įgyvendinimui.
Taip pat bendradarbiaujama su Lenkija dėl „Rytų skydo“ programos siekiant užtikrinti projektų tarpusavio integralumą ir efektyvų NATO gynybos planų įgyvendinimą.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat aptarė NATO saugumo stiprinimo klausimus ir artėjančio NATO gynybos ministrų susitikimo darbotvarkę.
R. Kaunas pabrėžė, kad Ankaroje vyksiančiame susitikime svarbiausia Lietuvai tema bus oro gynybos stiprinimas užtikrinant rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimą ir siekiant perėjimo nuo oro policijos prie taikos meto oro gynybos.
Ministrai sutarė, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės savo saugumui ir sparčiai siekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio gynybos finansavimo įgyvendinant NATO viršūnių susitikime Hagoje pasiektą sutarimą.
Be to, pabrėžta būtinybė tęsti strateginį JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, paramą Ukrainai.
(be temos)
(be temos)