Baltijos šalių, Lenkijos prezidentų vyriausieji patarėjai aptarė saugumo situaciją regione

Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame Lietuvos Prezidentūros pranešime, susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad Rusijos ultimatumai Vakarų valstybėms atskleidė Kremliaus siekį keisti pasaulio tvarką, grįstą pagarba žmogaus teisėms, tarptautinei teisei ir susitarimams.

Susitikime pabrėžta, kad dabar kaip niekad svarbu susitelkti ir ginti vertybes, kurios yra esminis Vakarų sąjungininkus siejantis elementas, garantavęs taiką bei stabilumą ir leidęs pasiekti kolektyvinį saugumą.

„Turime padaryti viską ir neleisti jokių naujų dalijančių linijų Europoje, – rašoma pranešime. – Ukrainoje vyksta kova už Vakarų vertybes, todėl būtina teikti šiai šaliai visokeriopą politinę, ekonominę ir karinę pagalbą.“

Anot Prezidentūros, aktyvūs sąjungininkų veiksmai, konkreti parama stiprinant Ukrainos galimybes apsiginti yra geriausias Rusijos agresiją atgrasantis faktorius.

„Baltijos valstybės ir Lenkija yra ir išliks vienomis artimiausių Ukrainos suvereniteto bei laisvės rėmėjų“, – teigiama pranešime.

Susitikimo dalyviai taip pat aptarė regionui kylančias grėsmes, galimus bendrus veiksmus stiprinant regiono saugumą ir gynybą NATO formatu bei akcentavo ypatingą stipraus NATO buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje svarbą.

NATO ir JAV trečiadienį perdavė Maksvai atsakymus Maskvai dėl jos keltų reikalavimų suteikti saugumo garantijų, tarp jų – nepriimti Kijevo į NATO ir atitraukti Aljanso pajėgas iš rytinio Europos sparno.

Pasak JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno), Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimą dėl Ukrainos ir aiškiai pasakė, kad Kijevas gali pasirinkti savo sąjungininkus.

Kartu jis įvardijo, jog JAV mato „pažangos“ galimybę kai kuriomis temomis, kaip ginklų kontrolės režimas, įskaitant raketų dislokavimo Europoje klausimą, taip pat būdus padidinti skaidrumą ir stabilumą.

Nepaisant šių užuominų, konkretūs atsakymai Maskvai neskelbiami.

Ankstesniuose susitikimuose su JAV ir NATO pareigūnais nepavyko pasiekti proveržio, Rusija sakė laukianti minėtų atsakymų ir spręs, ar tęsti derybas.

Reikalavimai buvo pateikti tvyrant įtampai, Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus maždaug 100 tūkst. karių. Tai sukėlė Vakarų būgštavimų dėl didelio masto invazijos į šią šalį.

Jei Rusija nuspręstų tai daryti, Vakarai grasina sankcijomis.