„Neturėtume manyti, kad Rusija laimės šį karą. Tačiau žinoma, jei tai nutiktų, visi būtume pavojuje: ne tik Baltijos šalys, bet visa Europa, visas Vakarų pasaulis. Tai dalykas, kurį privalome priminti savo partneriams – kad tai nėra tik bendrą sieną turinčių šalių klausimas, tai viso Vakarų pasaulio klausimas“, – bendroje spaudos konferencijoje Taline pirmadienį kalbėjo Estijos prezidentas Alaras Karis.
Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sakė „šimtu procentų tikintis“, kad Ukraina pasieks pergalę kovos lauke ir pabrėžė, kad kitu atveju Kremlius nesustotų.
„Šiam režimui, Kremliaus režimui, nėra galutinio tikslo ar galutinių taikinių. Šis režimas turi didelį skaičių taikinių ir tarp jų galėtų būti Baltijos šalys, kitos šalys Rytų Europoje, net ir Centrinėje Europoje. Tai priežastis, kodėl turime susitvarkyti su labai pavojingu režimu ir išlikti vieningi, kad palaikytume Ukrainą iki pabaigos ir laimėti šį karą. Tikiuosi, kad taip ir bus“, – kalbėjo jis.
Šiam režimui, Kremliaus režimui, nėra galutinio tikslo ar galutinių taikinių.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad tai, ar Rusija ryšis užpulti kurią nors iš Baltijos ar NATO rytinio flango šalių, priklausys nuo to, kaip gerai šios šalys bus pasiruošusios atlaikyti galimą ataką ir teigė, jog trys šalys deda dideles pastangas, kad būtų kuo mažiau pažeidžiamos. Taip pat Rusijos sprendimą, pasak Latvijos prezidento, galėtų nulemti NATO susiskaldymas, o dėl to yra svarbu dėti pastangas vienybei išlaikyti.
Pasak jo, tai labai lemtų ir padėtis Ukrainoje, tačiau E. Rinkevičius ragino nesileisti apimamiems „panikos nuotaikos“, kurią galima pastebėti viešojoje erdvėje.
„Gali būti, kad net ir nelaimėdama karo, Rusija mano, kad jį laimi: kartais egzistuoja skirtumas tarp realių faktų ir jų interpretacijos“, – kalbėjo Latvijos vadovas, pabrėždamas, kad Rusija šiuo metu nelaimi Ukrainoje.
Pasak E. Rinkevičiaus, Kremliaus strategija yra ilgas karas, viliantis, kad tai paveiks Vakarų visuomenių nuomones.
„Vienas dalykas, kurį turime turėti galvoje – tai ilgalaikis karas. Deja, šis karas nesibaigs per kelis mėnesius ar net metus. Tai sakau savo kolegoms iš NATO ir Europos Sąjungos šalių, kad turime būti pasiruošę“, – sakė Latvijos prezidentas.
Jis teigė, kad daugumoje šalių tai pamažu suprantama, tačiau resursų, karinės pramonės mobilizavimas neišvengiamai užtrunka.
Paskutiniu metu Ukraina susiduria su sunkumais gaunant Vakarų paramą: ši mažėja tuo metu, kai Kyjivo kontrpuolimas silpnėja, o Rusijos pajėgos siekia naujų laimėjimų.
G. Nausėda tikisi, kad nauja lenkų vyriausybė ras sprendimą dėl blokuotų Ukrainos vilkikų
Lenkų vežėjams pastarąjį mėnesį pasienyje blokuojant Ukrainos sunkvežimius, Lietuvos prezidentas G. Nausėda viliasi, kad šį klausimą imsis spręsti naujoji Lenkijos vyriausybė.
„Tikrai aš norėčiau, kad šitą klausimą imtųsi spręsti naujoji Lenkijos vyriausybė. Ji netrukus bus suformuota, čia jau valandų klausimas“, – BNS pirmadienį Taline sakė šalies vadovas.
Lenkų vežėjai savo veiksmais protestuoja prieš, anot jų, nesąžiningą konkurenciją ir reikalauja sugrąžinti leidimus įvažiuoti į šalį jų konkurentams iš Ukrainos. Po Rusijos invazijos į šią šalį, Briuselis laikinai panaikino tokių leidimų reikalavimą. Išimtis turėjo baigtis birželį, tačiau ji buvo pratęsta dar vieneriems metams.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) praėjusią savaitę paragino Briuselį nutraukti Ukrainai taikomą transporto leidimų išimtį.
„Labai norėtųsi, kad atsirastų naujų signalų, kurie rodytų, kad Ukrainos ir Lenkijos nesutarimai blėsta, mes vėl grįžtame prie normalaus bendravimo, – sakė Lietuvos vadovas. – Šiuo metu viskas atrodo gerokai komplikuočiau. Norisi, kad būtų daugiau geros valios ir tikro noro spręsti problemas.“
Protestuotojai teigia, kad dėl leidimų ukrainiečių sunkvežimiams netaikymo jų pajamos sumažėjo. Briuselio ir Kyjivo teigimu, išimtis turėtų likti galioti.
Dėl blokados pasienyje susidarė nesibaigiančios eilės ir tai yra didelė ekonominė problema Ukrainai, kurios eksportas ir importas labai priklauso nuo maršrutų per Lenkiją.
