„Aš nevadinčiau to klaida. Taip, buvo padaryta daug klaidų iš tikrųjų ją atidarant, bet ar pats tas strateginis judesys plėtoti santykius su Taivanu buvo klaida, aš nevadinčiau to“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė R. Baranovas.
„Vienas dalykas, mes tikrai nepažeidėme jokių savo įsipareigojimų Kinijai, tai atstovybė nėra ambasada (...). Mes nieko nepažeidėme, ji net nesivadina Taivano, ji vadinasi Taivaniečių“, – akcentavo jis.
Socialdemokratas taip pat įsitikinęs, kad premjerės I. Ruginienės pasvarstymai, jog Taivaniečių atstovybė galėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu, nebūtų Lietuvai naudingas kelias. Anot jo, šiuo sprendimu liktų nepatenkintos visos pusės.
„Kinija nebus patenkinta, nes, panašu, kad ji norėtų, kad tos atstovybės neliktų išvis. Taivanas turbūt nebus labai patenkintas, kad mes atžingsniuojame atgal, mūsų partneriai JAV taip pat nebus labai patenkinti, kad mes nusileidžiame Kinijai – ir galų gale niekas neliks patenkintas“, – savo nuomonę išsakė socialdemokratas.
Ir galų gale niekas neliks patenkintas.
Klaida vadina pernelyg didelius lūkesčius Taivaniečių atstovybei
Visgi R. Baranovas svarsto, kad pagrindinė klaida, dabar sukelianti nusivylimą, buvo iškelti pernelyg dideli lūkesčiai Taivaniečių atstovybei.
„Atidarant atstovybę tikrai buvo padaryta nemažai klaidų, bet viena klaida, kurią retai kas pamini (...), tos prižadėtos aukso upės ir puslaidininkių gamyklos – tai yra visiškai pasakų sritis. Yra tam tikra ekonominė realybė, Lietuva yra maža šalis ir tikėtis, kad čia taivaniečiai atsidarys kažkokių naujausių lustų gamyklą, tai visą laiką buvo nesąmonė“, – sakė politikas.
Pasak socialdemokrato, šiuos lūkesčius sukėlė tiek pats Taivanas, tiek ir ankstesnieji valdantieji.
„Labai gaila, kad mūsų pareigūnai ir Seimo nariai praeitoje kadencijoje, o šiek tiek ir patys taivaniečiai, neslėpkime to, prikalbėjo tokių dalykų, išsikėlė tokius lūkesčius, kurie yra nerealūs. (...) Bet yra realių galimybių, ką mes galime daugiau pasiekti, jeigu dirbsime toliau. Ir yra tam tikrų vietų, kur yra Lietuva padėjus tam tikrus auksinius kiaušinius. Ar iš jų kažkas išsiris – čia jau verslo, technologijų ir ateities klausimas“, – teigė R. Baranovas.
„Buvo padaryta daug klaidų, bet taisyti klaidas, darant kitas klaidas, nebūtų gera idėja“, – akcentavo jis.
Buvo padaryta daug klaidų, bet taisyti klaidas, darant kitas klaidas, nebūtų gera idėja.
Ragina pastangų normalizuoti santykius su Kinija nelaikyti siekiu juos šiltinti
URK dirbantis politikas taip pat ragina socialdemokratų noro normalizuoti santykius su Kinija netraktuoti kaip siekio juos šiltinti.
„Nereikėtų žiūrėti į tą siekį atkurti tą diplomatinį atstovavimą arba normalizavimą tam tikrą kaip į kažkokį šiltinimą. Tai yra bazė tokia, kuri yra normalus dalykas. Niekas nesako, kad mes atkūrę tą ambasadą važiuosime į Pekiną, statysime kažkokius kinų objektus, atsiversime Kinijai ar dar kažką darysime“, – pabrėžė R. Baranovas.
„Aš ir partijoje turbūt esu vienas iš tų šalčiausiai žiūrinčių į Kiniją žmonių, bet (...) atstatyti tą atstovavimą yra geras tikslas, jeigu mes dėl to mes nedarome kažkokių nuolaidų, kurios mums patiems skauda“, – pridūrė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau tikino nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Kiek anksčiau Pekinas sakė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
(be temos)