„Kaip jais galima tikėti?“

Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų, „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausos, užsakytos dienraščio „Lietuvos rytas“, rodė, jog už Socialdemokratų partiją balsuotų 16 proc., už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 12,6 proc., už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 9,2 proc. rinkėjų. Socialdemokratų partija visą valdymo laikotarpį nuo 2012 m. buvo apklausų lyderė, tačiau jos rezultatai per Seimo rinkimus nebuvo tokie džiuginantys – LSDP iškovojo viso labo 17 mandatų ir liko trečioje vietoje, smarkiai atsilikdama nuo pirmas vietas užėmusių varžovių.

Nors apklausos rodė, kad Liberalų sąjūdis balansuoja ant patekimo į Seimą ribos, jis per rinkimus gavo net 14 mandatų. Tuo metu pagal apklausas rinkimų barjerą peržengianti Darbo partija Seimo rinkimuose pasirodė blogai ir į Seimą nepateko.

Socialdemokratai buvo gerokai nusivylę ir per 2014-aisiais vykusius Europos Parlamento rinkimus, kai Europos Parlamente tikėjosi 4 vietų, o gavo tik 2. Tuomet iš socialdemokratų stovyklos strėlės lėkė į sociologus, kurie skelbė tyrimų rezultatus. „Toks įspūdis, kad mūsų sociologai tampa rinkiminių kampanijų dalyviais“, – tuomet piktinosi į EP nepatekęs G. Kirkilas.

Po šių Seimo rinkimų, kuriuose socialdemokratai nesublizgėjo, G. Kirkilas teigė nesantis nusivylęs ar nustebęs dėl to, kad, nors apklausos pranašavo neblogą pasirodymą, socdemai liko it musę kandę.

„Tie, kas tiki sociologiniais tyrimais, matyt, nustebę. Bet kai aš nelabai tikiu... Per keletą rinkimų matau, kad tyrimai yra labai apytiksliai. Greičiausiai neapklausiamos visos tikslinės grupės, galbūt viskas daroma labai paviršutiniškai. Nežinau, kokios priežastys, bet, deja, tyrimai tokie, kokie yra. Jie visiškai neatitinka net paklaidos rėmuose. Tai kaip jais galima tikėti?“ – piktinosi G. Kirkilas.

Pasak politiko, dėl apklausų rezultatų patikimumo turėtų aiškintis patys sociologai – esą tai yra jų „garbės reikalas“.

„Pirmiausia turi susirūpinti sociologai, nes jų patikimumas yra labai menkas. Jų garbės reikalas turėti kažkokią organizaciją ar patiems pasiaiškinti priežastis. Netikslumai iš tiesų stebina. Galvoju, kad sociologija pas mus virsta viešaisiais ryšiais. Šie rinkimai apskritai nieko tiksliai nesuprognozavo nei LS, nei TS-LKD, nei LSDP, nei DP ar LVŽS atžvilgiu. Gal tik tiksliau pasakė apie partiją „Tvarka ir teisingumas“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Bet apie juos galima pasakyt ir be sociologinių apklausų“, – LRT.lt kalbėjo G. Kirkilas.

Kaip sektiną pavyzdį G. Kirkilas pateikė Angliją, kur esą rinkimų kampanijos metu net trijų visuomenės nuomonės tyrimų bendrovių duomenys kasdien yra rodomi TV ekranuose. „Ir skiriasi jie dešimtosiomis, o ne procentais“, – pridūrė politikas.

Sociologai: G. Kirkilas skundžiasi nuo 1992-ųjų

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė siūlo pasižiūrėti G. Kirkilo komentarus nuo 1992-ųjų. „Mes jau turime prietarą – jei G. Kirkilas nepasakė, kad sociologai pamelavo, vadinasi, kažkas negerai. Ypač kai pralošia. Jei laimi, kažkaip tyli. Susirūpinti reikia tiems politikams, kurie nemoka analizuoti rezultatų, o ne sociologams“, – teigė ji.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sutinka, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje socialdemokratai gavo išties gerokai mažiau balsų, nei rodė apklausos. Tačiau tai esą galima paaiškinti.

„Viena iš priežasčių buvo ta, kad apklausos buvo skelbiamos likus keturioms savaitėms iki rinkimų, kai dar nebuvo įsibėgėjusi rinkimų kampanija. Pažiūrėkime, kaip vyko ta kampanija. Jei buvo ką nors galima padaryti blogiau, tai socialdemokratai ir padarė.

Darbo kodeksas – 4 proc. žmonių jam pritarė, 64 proc. nepritarė. Gal Darbo kodeksas buvo ir geras, bet nuomonė apie jį buvo susiformavusi tokia, kad jis tikrai ne socialiai orientuotas. Prieš rinkimus iškilo kalbos dėl šildymo lengvatos. Tai apskritai vienas baisiausių iš dalykų. Žmonės šildymo sezono laukia kaip bausmės. Krašto apsaugos ministerijoje iškilo Juozas Olekas. Faktiškai iki dabar nepaaiškinta, kaip ten buvo dėl tų „auksinių šaukštų“ skandalo. Nekalbu apie sąrašą, kas ten buvo iškelta, nes buvo ne patys patraukliausi žmonės“, – apibendrino V. Gaidys.

Su V. Gaidžiu sutinka ir R. Ališauskienė, pasak kurios, paskutinis mėnuo iki rinkimų turi nemažai įtakos. „Tyrimai nerodo, kaip bus. Jie rodo tendencijas atitinkamu laikotarpiu. Jau nuo žiemos ar pavasario buvo matyti, kad TS-LKD reitingai auga, LVŽS taip pat po truputį auga, o LSDP – krinta“, – aiškino R. Ališauskienė.

Kaip teigė „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys, LSDP reitingas buvo šiek tiek aukštesnis, nei turėjo būti.

„Komentuodamas vis minėdavau, kad tai, ką matome, reikėtų sumažinti. Seimo rinkimų balsavimo biuletenyje socialdemokratai buvo įrašyti pirmuoju numeriu. Per rinkimus numeris tikriausiai neturi įtakos, nes žmogus apsisprendžia, už ką balsuoti, iš vakaro arba eidamas prie balsadėžių. Tačiau kai vykdomos apklausos ir ateina jas atliekantis asmuo, pirmasis numeris sąraše pritraukia dėmesį“, – aiškina sociologas.

V. Gaidžio teigimu, prieš rinkimus partijas buvo galima suskirstyti į tris divizionus. „Pirmasis – LSDP, TS-LKD ir LVŽS. Antrasis – esantis arčiau 5 proc. barjero: LS, DP ir TT. Taip pat tie, kurie praktiškai neturėjo šansų patekti į Seimą, pavyzdžiui, „Lietuvos sąrašas”. Tai nuolat modeliavome visokius variantus“, – kalbėjo sociologas.

Pasak R. Ališauskienės, dauguma apklausų rezultatų buvo skelbiami nuo visų žmonių, kurie turi balso teisę. Tuo metu Lietuvoje balsuoja tik pusė rinkėjų. „Nėra taip, kad balsuoja lygiai tie patys žmonės, kuriuos apklausei. Yra partijų, kurios turi lojalių ir motyvuotų rinkėjų. Tai įrodo antrasis turas – TS-LKD rėmėjai į rinkimus ateina praktiškai visada, bet jų ateina tiek, kiek jų yra. Kitų partijų rinkėjai dažnai svarsto, kam atiduoti balsą, o dalis visai neateina į rinkimus. Kas darosi analizes ir žiūri tendencijas, tiems siurprizų nėra“, –teigė R. Ališauskienė.

Politologė: kiekvieno balso svoris buvo didelis

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) instituto politologė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė sako, kad, analizuojant apklausų rezultatus, reikia atsižvelgti į statistinę paklaidą.

„Socialdemokratų reitingai svyruodavo tarp 15 ir 20 proc. Iš esmės, standartinė paklaida, į kurią reikia atkreipti dėmesį, yra 2,5 proc. Prieš pačius rinkimus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovių apklausos rodė, kad LSDP reitingas yra 16 proc. Jie per rinkimus gavo 14,4 proc. – taigi tai yra statistinės paklaidos ribose“, – skaičiuoja politologė.

Jos žodžiais, LSDP reitingai išties mažėjo nuo šių metų pradžios. „Skandalai, priimti nepopuliarūs įstatymai... Jei palyginsime rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių apklausas, pamatysime ryškius 1,5 proc. kritimus. Taigi tendencija buvo pakankamai aiški. Bendra nuotaika puikiai paaiškinama. Juolab kad prieš pat rinkimus kažkokių kozirių, kurie neutralizuotų skandalų ar nepopuliarių sprendimų įtaką, kaip ir nebuvo ištraukta. Turbūt nereikia stebėtis, kad ta tendencija prasitęsė iki pačių rinkimų“, – LRT.lt aiškino I. Petronytė.

Politologės teigimu,  politikams ir partijoms reikėtų susimąstyti, kiek įdėjo pastangų, kviesdami savo rinkėjus ateiti prie balsadėžių. „Tai, ką rodo apklausų duomenys, yra tam tikras potencialas, rodantis, kiek visuomenėje narių, kurie apskritai turi preferenciją atitinkamai politinei jėgai. Tačiau tai, kas realiai ateina į rinkimus, yra ir pačių politikų pastangų rezultatas“, – dėstė I. Petronytė.

Anot TSPMI dėstytojos, šiuose rinkimuose kiekvieno rinkėjo balso svoris buvo labai didelis. „Buvo labai sunku prognozuoti, kaip gali pasibaigti rinkimai. Didelius pokyčius galėjo nulemti tie rinkėjai, kur ie apsisprendė nueiti palaikyti savo politinę jėgą“, – apibendrino politologė.