„Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą visiškai pakeitė supratimą apie civilinę saugą. Šiandien labai svarbu įsivertinti, kaip esame pasirengę ES lygiu, būtina svarstyti ir investicijų į civilinę saugą poreikį, galbūt net apibrėžiant tam tikrą procentą šalies BVP arba kuriant specialų ES civilinės saugos fondą“, – sako A. Bilotaitė.

Ministrė antradienį Briuselyje dalyvavo neformaliame ES ministrų susitikime dėl civilinės saugos stiprinimo. Europos Komisijos atstovai ir už civilinę saugą atsakingi ministrai aptarė bendrą atsaką į padidėjusias cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (CBRN) incidentų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, grėsmes, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

VRM primena, kad Baltijos šalių vidaus reikalų ministrai pernai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją, siūlydami inicijuoti ministrų diskusiją dėl šalių pasirengimo krizinėms situacijoms stiprinimo.

Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą visiškai pakeitė supratimą apie civilinę saugą.

A. Bilotaitė pažymi, kad grėsmę Lietuvai ir visai ES kelia ne tik Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje ir grasinimai panaudoti atominį ginklą, bet ir nesaugi vos 20 kilometrų nuo ES sienos esanti Astravo atominė elektrinė.

Pasak ministrės, cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių ar avarijų pasekmės gali peržengti valstybių sienas ir paveikti ištisus regionus ar visą Europą.

Ministrė A. Bilotaitė susitikime pristatė Lietuvos patirtį pertvarkant civilinės saugos sistemą: nuo šių metų įsigaliojusį naują Civilinės saugos ir krizių valdymo įstatymą, integruotą krizių valdymą Vyriausybės lygmeniu, parengtą civilinės saugos koncepciją iki 2030 metų.

Ministrai taip pat diskutavo dėl ES civilinės saugos mechanizmo sustiprinimo ir patobulinimo poreikio, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją ir grėsmių žemėlapį.

ES civilinės saugos mechanizmas skirtas valstybių narių savitarpio pagalbos teikimui. Jis buvo aktyvuotas COVID-19 pandemijos metu, vykstant Baltarusijos hibridinei atakai, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, pagalba šalims taip pat teikiama potvynių, miškų gaisrų ir kitų grėsmių atvejais. Prie ES civilinės saugos mechanizmo šiais metais prisijungė ir Ukraina.