„Iš ekspertinės pusės vertinu neigiamai, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė R. Bridikis. – Iš ekspertinės pusės matome kaip galimybę mūsų priešininkui suprasti ir žinoti daugiau negu žino dabar.“

Taip pareigūnas kalbėjo parlamentarams ketvirtadienį pritarus siūlymui skirti jį naujuoju VSD direktoriumi.

Išviešinti KGB bendradarbius siekia „Nemuno aušra“ bei konservatorius Arvydas Anušauskas – tiek partija, tiek politikas yra registravę skirtingas tai numatančias įstatymo pataisas.

Kaip skelbė BNS, A. Anušausko pataisomis siūloma, kad pasibaigus įslaptinimo terminui „pateiktos informacijos ir duomenų apie juos (KGB bendradarbius – BNS) naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos“.

R. Žemaitaičio registruotose pataisose rašoma, kad prisipažinę KGB bendradarbiai yra įslaptinti, išskyrus „valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, teisėjus, žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovus, jų pavaduotojus, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, politinių partijų narius“.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus anksčiau teigė, kad Seimui priėmus ir konservatorių, ir „Nemuno aušros“ siūlymą, KGB bendradarbių sąrašai automatiškai netaps vieši – viešinti juos būtų galima tik gavus specialiųjų tarnybų sutikimą.

R. Bridikis neišsakė savo pozicijos, ar vienodai neigiamai vertina abu projektus.

„Nenorėčiau giliau lįsti į projektų žodyną ar nuostatas. Daugiau skirčiau matyt akcentą į prisipažinusių asmenų apsaugojimą“, – kalbėjo pareigūnas.

R. Bridikio teigimu, tokių duomenų išviešinimo keliamos rizikos – kontržvalgybinės, šios kyla iš Rusijos pusės.

„Taip. Tos šalies, kuri ir toliau ieško galimybių išnaudoti jų manymu turimus resursus, turimas agentūras“, – sakė jis, paklaustas ar vertinant grėsmes omenyje turima Rusija.

Pasak VSD direktoriaus pavaduotojo, nerimas dėl šio siūlymo politikams buvo išreikštas jau ne kartą, pozicijos išsakymą planuojamą pakartoti ir ateityje.

„Ir ankstesnių diskusijų metu reiškėme, tai ir dabar“, – teigė R. Bridikis.

2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.

Artėjant tam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.

Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.

Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Seime anksčiau buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.

Bridikis: sugriežtintos sankcijos baltarusiams gali padėti, bet problemų neišspręstų

Būsimasis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas R. Bridikis sako, jog griežtesnės sankcijos baltarusiams galbūt padėtų, tačiau visų problemų neišspręstų.

„Galbūt ir padėtų mums, bet, kaip minėjau, neišspręstų visų problemų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė šiuo metu departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis pareigūnas, paklaustas ar sugriežtintos sankcijos baltarusiams palengvintų VSD darbą.

Pasak jo, sankcijos yra išskirtinai politinis įrankis, todėl ribojimais nėra įmanoma pasiekti visko.

„Suprantam kontržvalgybines grėsmes kaip kompleksines grėsmes ir mums reikia visgi modeliuot įvairius įrankius (...). Tai vienas ar kitas ribojimas, jis tiesiog problemos neišspręs“, – kalbėjo R. Bridikis.

VSD pareigūno teigimu, norint, jog sankcijos veiktų, jos turi galioti „visiems visur vienodai“.

Antradienį svarstymo stadiją Seime įveikė sugriežtintas nacionalinių sankcijų baltarusiams pratęsimo variantas.

Projektas pakeistas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui palaikius konservatorių siūlymą, kad Baltarusijos piliečiams, kaip ir rusams, turėtų būti stabdomas leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, jeigu jie neturi galiojančios vizos.

Jau galiojantys leidimai turėtų būti panaikinti, jeigu Rusijos ir Baltarusijos piliečiai per tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją.

Išimtis būtų taikoma vežėjams, vilkikų vairuotojams, vykstantiesiems tranzitu per minėtas valstybes arba jeigu keliauta dėl nuo piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

BNS rašė, kad reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais ir yra kasmet tęsiamas. Juo daugiausiai apribojimos tam tikros Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisės.

Dabartinis įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.

Migracijos departamento duomenimis, balandžio 1-ąją galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje turėjo 53 tūkst. 739 Baltarusijos piliečiai.

Tuo metu keliančiais grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai praėjusiais metais pripažinti 598 baltarusiai.