„Mes turime turėti savo ambasadą Pekine, norime, kad Kinija turėtų savo ambasadą (Lietuvoje – BNS)“, – penktadienį po Taline vykusio susitikimo su Estijos kolega Margusu Tsahkna (Margusu Cahkna) žurnalistams kalbėjo ministras.

„Mano interesas yra normalizuoti santykius taip, kad mes galėtume bendrauti, kaip numatyta įvairiose konvencijose, diplomatinėse sutartyse ir tarptautinėse diplomatinių santykių tradicijose“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą, ėmėsi prekybos ribojimų.

Lietuvių ir anglų kalba Taipėjaus atstovybė Vilniuje pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Pekinas, kuris teigia, kad savivaldus Taivanas yra jo teritorijos dalis, apkaltino Vilnių „rimtai pažeidžiant vienos Kinijos principą“.

K. Budrys akcentavo, jog ne Lietuvos veiksmai lėmė dvišalių santykių sunkumus.

„Iš mūsų pusės nesijaučiu, kad mes sukūrėme šias aplinkybes, – kalbėjo ministras. – Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu nėra nei sena, nei nauja, mes ir toliau plečiame savo santykius Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, matome tai kaip alternatyvą plėtoti santykius su šalimis, kurios gerbia demokratiją, teisinės viršenybę, bendravimą verslo sektoriuje, o ne kelia skirtingo pobūdžio grėsmes, kurios gali būti išnaudojamos per priklausomybes.“

Praėjusių metų lapkritį Lietuva tris Kinijos atstovybės personalo narius paskelbė nepageidaujamais šalyje. Kaip tuomet pranešė Užsienio reikalų ministerija, atstovai paskelbti persona non grata dėl veiklos, pažeidžiančios Vienos Konvenciją ir Lietuvos teisės aktus.

„Negalime ignoruoti (...) Kinijos paramos Rusijos karinei pramonei (...) bei ekonominių ir kitų priemonių prieš Lietuvą po to, kai mes nusprendėme atidaryti Taivano atstovybę“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Gruodį paviešintoje Jungtinių Valstijų Pentagono ataskaitoje teigiama, kad Kinija per pastaruosius metus sustiprino ryšius su Rusija. Joje sakoma, kad Kinija remia rusų karą prieš Ukrainą ir pardavė Rusijai dvejopo naudojimo prekių, nuo kurių priklauso Maskvos karinė pramonė. Tokios dvigubos paskirties prekės gali būti naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog Lietuvos santykių su Kinija atkūrimas bus sudėtingas. Jis bei prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už santykių su šia rytų Azijos šalimi normalizavimą.

K. Budrys penktadienį Estijoje lankosi po vizito Latvijoje. Taline jis susitiks ir su šios šalies vadovu Alaru Karisu, o šeštadienį dalyvaus buvusio Estijos prezidento Arnoldo Ruutelio (Arnoldo Riūtelio) laidotuvėse.