„Išgirdome pretendentės atsakymus į dalykinius klausimus, bet išlieka abejonės dėl paties paskyrimo. Liberalai mano, kad prezidentas yra politikas. Todėl praktika į kertines valstybei pozicijas siūlyti savo artimiausios politinės komandos narius yra žalinga demokratijai. Tikrai buvo galima išvengti tokios regimybės. Čia matome pagrindinę problemą“, – po ketvirtadienio rytą vykusio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime susitikimo su I. Segalovičiene Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manau, balsuosime laisvai, kaip paprastai ir darome dėl asmenybių. Tačiau, skepsis, man asmeniškai, neišsisklaidė po šio susitikimo“, – pažymėjo ji.

Mato poreikį didinti savivaldybės kontrolierių nepriklausomumą

Savo ruožtu susitikime I. Segalovičienė užsiminė matanti poreikį didinti savivaldybės kontrolierių nepriklausomumą bei jų veiklos kokybę. Anot jos, jei šalies savivaldybių biudžetus, jų turto valdymą bei piniginių išteklių panaudojimą prižiūrintys tarnautojai taptų Valstybės kontrolės dalimi, šie klausimai išsispręstų.

„Tikrai svarstau galimybę pati asmeniškai dirbti su savivaldybių kontrolieriais, važiuoti su jais kalbėtis. Ieškosiu būdų, kaip dabartinio teisinio reguliavimo priemonėmis padidinti jų veiklos kokybę“, – ketvirtadienio rytą vykusiame susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija kalbėjo I. Segalovičienė.

Praktika į kertines valstybei pozicijas siūlyti savo artimiausios politinės komandos narius yra žalinga demokratijai.

„Visgi, mano įsitikinimu, jeigu teisinis reguliavimas veiktų taip, kad savivaldybių kontrolieriai būtų Valstybės kontrolės sudedamoji dalis, tai tikrai išspręstų labai daug ir kokybės, ir nepriklausomumo klausimų. Tačiau tam reikia sistemiškai keisti teisės aktus“, – aiškino ji.

ELTA primena, kad antradienį Seimui buvo pateikta prezidento G. Nausėdos vyriausiosios patarėjos I. Segalovičienės kandidatūra į valstybės kontrolierės postą.

Tai numatantį dekretą šalies vadovas pasirašė pirmadienį. Prezidento teigimu, nuo 2019 m. jo komandoje dirbanti I. Segalovičienė yra „nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo“.

Valdančiosios koalicijos lyderiai pretendentę sutiko gana palankiai – anot premjero Gintauto Palucko, I. Segalovičienė „turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė“. Jam antrino ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Visgi, opozicinių partijų atstovai neslėpė – teikdamas savo patarėjos kandidatūrą, prezidentas kuria blogą precedentą ir kelia riziką, jog Valstybės kontrolė nebeliks nepriklausoma audito institucija. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė – teikdamas savo komandos narės kandidatūrą, G. Nausėda „nutarė perspjauti Donaldą Trumpą“, kuris į svarbias valstybines pozicijas taip pat rinkosi kvestionuotinus pretendentus.

I. Segalovičienė šalies vadovo vyriausiąja patarėja pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūtį. Anksčiau ji yra dėsčiusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbusi šio universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.

Vėliau I. Segalovičienė buvo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėja, o į Prezidentūrą atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigų.

I. Segalovičienė baigė KTU viešojo administravimo magistro studijas, atliko mokslinius tyrimus viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis, taip pat stažavosi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.