- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
Baltijos šalių ir Lenkijos vadovų ketvirtadienį Briuselyje pasiektas sutarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa yra politinis Lietuvos laimėjimas, tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Bendru pareiškimu, paskelbtu po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu), įtvirtintas įsipareigojimas iki 2025 metų sinchronizuoti tinklus per Lenkiją, pranešė Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba.
„Kiek jungčių bus sutarta, tai bus nuspręsta po paskutinių techninių ir analitinių tyrimų. Svarbiausia šiandien priimtas politinis sprendimas, jog tai bus per Lenkiją ir visos trys Baltijos šalys sinchronizuosis kartu“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Mus tenkina ir viena jungtis“, – pridūrė šalies vadovė.
Pasak jos, susitarimas yra pasiekimas visoms regiono šalims, kuris galutinai užtikrins energetinę nepriklausomybę, mažesnes kainas ir sustiprins nacionalinį saugumą. Susitarimas, anot prezidentės, leis pretenduoti į finansavimą dar šioje finansinėje perspektyvoje.
„Turime spėti pasirašyti (politinį – BNS) susitarimą birželį, o spalį pateikti paraiškas, kad dar galėtume pasinaudoti šios finansinės perspektyvos pinigais. Tai svarbiausia“, – tvirtino D. Grybauskaitė.
Bendrame pareiškime vadovai taip pat pabrėžė, kad tai yra vienas reikšmingiausių energetinės sąjungos projektų ir konkreti šalių solidarumo išraiška stiprinant visos ES energetinį saugumą.
Vadovai akcentuoja, kad 2018 metai yra lemiami projekto įgyvendinimui, ir sutarė kuo greičiau užbaigti politinius ir techninius darbus, rengiantis atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamo elektros žiedo (BRELL).
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.
Šiuo metu baigiamos dvi naujos sinchronizavimo studijos – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo. Pirmoji studija turėtų išspręsti ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus ir padėti gauti prisijungimo sąlygas iš ENTSO-E. Joje vertinami trys scenarijai – viena arba dvi „LitPol Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.
Lietuva siūlė naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija. Latvija ir Estija anksčiau laikėsi pozicijos, kad sinchronizacijai nepakanka dabartinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir ragino pirmiau nutiesti antrąją. Antros jungties šalininkai sako, kad ji padidintų saugumą.
Anksčiau Estija buvo iškėlusi idėją sinchronizuoti tinklus per Skandinaviją. Bet Estijos premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas) praėjusią savaitę pareiškė, jog jo šalis nori kuo greičiau įgyvendinti sinchronizavimo per Lenkiją projektą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius16
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
L. Kasčiūnas pakvietė Švediją prisidėti prie oro policijos misijos vykdymo Lietuvoje1
Antradienį viešėdamas Stokholme krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakvietė Švediją dislokuoti savo naikintuvus NATO oro policijos misijos vykdymui Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs7
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus37
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus3
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...