Prezidentės teigimu, dauguma Lietuvos ir Lenkijos prioritetų naujame daugiamečiame ES biudžete sutampa. Abi valstybės sutaria, kad naujasis biudžetas turi prisidėti prie spartesnio regiono vystymosi, užtikrinti vienodas sąlygas visiems ES žemdirbiams ir padėti įgyvendinti strateginius jungčių projektus. Artėjant „Brexit“, kylant naujiems globaliems saugumo, prekybos iššūkiams, laukia sudėtingos derybos, todėl bendriems interesams užtikrinti būtinos ir bendros pastangos.

Susitikime aptarta bendra Lietuvos ir Lenkijos pozicija dėl finansavimo ES žemės ūkio politikai. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad visi ES žemdirbiai susiduria su panašiais iššūkiais, jiems taikomi vienodi kokybės reikalavimai, todėl privalo būti užtikrintos ir lygiavertės konkurencijos sąlygos. Lietuva ir Lenkija sieks, kad tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams kuo labiau priartėtų prie senųjų ES narių lygio.

Lietuvą ir Lenkiją sieja ir bendras tikslas užsitikrinti tinkamą finansavimą strateginę reikšmę visam regionui turintiems jungčių projektams: elektros tinklų sinchronizacijai, dujų jungčiai GIPL, transporto koridoriui „Rail Baltica“. Šių metų birželį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime tikimasi pasirašyti galutinį politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos krypties per Lenkiją. Tai ne tik padėtų siekti projektui būtino finansavimo naujame ES biudžete, bet ir leistų pretenduoti į lėšas dar šioje finansinėje perspektyvoje.

Lietuva ir Lenkija sparčiai artėja prie ES išsivystymo vidurkio, tačiau gerovės skirtumai tarp Bendrijos šalių išlieka. Todėl abiem šalims aktualu užsitikrinti, kad ir kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje sanglaudai būtų skiriama pakankamai lėšų.

Susitikime taip pat aptarta bendra pozicija dėl visai Europai grėsmę keliančių geopolitinių Rusijos projektų - Astravo atominės elektrinės ir dujotiekio „NordStream2“. Lenkija, kaip ir Lietuva, laikosi principingos pozicijos nepirkti elektros iš tarptautinių saugumo standartų neatitinkančios atominės jėgainės. Abi valstybės taip pat aiškiai pasisako už tai, kad ES dujų direktyva ir europiniai skaidrumo bei konkurencingumo standartai būtų taikomi visiems energetinės infrastruktūros projektams.

Lietuvą ir Lenkiją taip pat sieja bendras interesas reformuoti ir dar labiau sustiprinti NATO kolektyvinę gynybą. Abi valstybės siekia užtikrinti, kad, prireikus, NATO sąjungininkų parama kuo operatyviau pasiektų mūsų regioną. Tam būtina regiono pastiprinimo strategija, detalūs gynybos planai, priemonės, kurios užkirstų kelią galimai regiono karinei izoliacijai, sprendimai dėl regioninės oro gynybos. Šalys taip pat pabrėžia būtinybę spartinti sprendimų priėmimą Aljanse, didinti pajėgų parengtį ir reformuoti NATO vadaviečių išdėstymą, kad jis geriau atitiktų realias grėsmes.

Vasarį Vilniuje vykusio susitikimo metu D. Grybauskaitė priėmė Lenkijos Prezidento kvietimą dalyvauti Baltijos šalių, Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikime, kur bus derinami bendri gynybos prioritetai. Vadinamasis „Bukarešto devyneto“ susitikimas šių metų vasarą planuojamas Varšuvoje, prieš NATO viršūnių susitikimą.