Vilniuje atidarydama parodą „Bundančios tautos. Danų tapybos „aukso amžius“, ji dėkojo Danijos nacionalinei dailės galerijai už puikiausius Danijos tapytojų paveikslus, Danijos kultūros institutui – už jo „vaidmenį palengvinant kontaktus tarp Danijos ir Lietuvos muziejų, mobilizuojant lėšas, kurių reikėjo, kad paroda atsirastų čia, Vilniuje“.

„Kultūrinis dviejų šalių dialogas pastaruosius 30 metų buvo itin stiprus. Danijos kultūros institutas suvaidino esminį vaidmenį pačioje Lietuvos nepriklausomybės siekio pradžioje (...) ir veikė kaip dvišalių santykių prekursorius“, – sakė Danijos sosto įpėdinio sutuoktinė.

„Mes esame tikrai laimingi turėdami tokį stiprų pagrindą, nuo kurio atsispirdami galime per ateinančius metus imtis naujų siekių ir kartu įveikti iššūkius“, – tvirtino viešnia.

Anot jos, danų keliautojas ir etnologas Age Meyeris Benedictsenas (Ogė Mejeris Benediktsenas) dar XIX amžiaus pabaigoje apsilankė Lietuvoje, tautinio atgimimo metais, ir savo knygoje „Lietuva. Bundanti tauta“ plačiai pristatė Lietuvą Danijos publikai ir buvo apskritai buvo „vienas pirmųjų užsieniečių, kurie detaliai aprašė Lietuvą“, taip pat buvo „stiprus šalininkas Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės“, turinčios vietą tarptautinėje bendruomenėje.

Pasak kronprincesės, parodos pavadinimas taip pat yra savotiška nuorodą į XIX amžiaus pabaigoje vykusias Danijos nacionalinio identiteto paieškas, apgaubtas karinių pralaimėjimų ir ekonominių iššūkių, kurie vertė danus kelti klausimus dėl bendrų vertybių, o šie klausimai išlieka aktualūs ir šiandien.

Parodą ir istorikų diskusiją kartu atidariusi Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė sakė neabejojanti, kad ekspertai pateiks įdomių įžvalgų apie analogijas tarp dailės raidos XVIII–XIX amžių sandūroje Danijoje ir šimtmečiu vėliau vykusių kultūros fenomenų, kaip pirmoji dailės paroda Vilniuje 1907-aisiais, Lietuvių dailės draugijos įsteigimas bei veikla.

„Būtent kultūra atspindėjo modernios lietuvių tautos tapsmą ir politinį brendimą bei vedė prie mūsų šalies nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais“, – sakė D. Nausėdienė.

Anot jos, prasmės paieškos tampa ypač svarbios tam tikrų sukrėtimų ar visuomenės raidos lūžių laikais – būtent tuomet aktualiais tampa esminiai klausimai apie žmogaus, bendruomenių, tautų ar valstybių likimus bei jų raidos perspektyvas.

„Ieškodami atsakymų kokybinėse „minkštosios galios“ paralelėse, suprantame, kad  ji ne tokia jau minkšta, kartais kieta ir visada nenugalima, kol ieškome kultūrų esmės ir jungčių. Ir dar – ji visada įkvepianti (...). Viliuosi, kad šis renginys taps ne tik vizualiniu, bet ir idėjiniu intelektualiniu sambūriu, kuriame bus gvildenamos kur kas platesnės, universalios temos apie meno ir kultūros santykį su istorija, dabartimi ir ateitim bei suteiks bendrai kultūrinei minčiai įspūdingus sparnus“, – sakė D. Nausėdienė.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad tiek Danija, tiek Lietuva yra patyrusios, kiek pastangų reikia siekiant išsaugoti tautinį identitetą, o šis klausimas „niekada nebuvo išspręstas ir keičiasi su visuomene“, o būtent menininkai yra pajėgiausi atskleisti šį procesą.

„Todėl manau, kad paroda veikia truputėlį tarsi terapijos seansas: ji parodo, kas ir iš kur esame, kas mus veikia ir kas mus paverčia lietuviais ar danais“, – kalbėjo ministras.

Princesės Mary vizitas skirtas paminėti Lietuvos ir Danijos diplomatinių santykių šimtmetį. Danijos karališkosios šeimos atstovė ketvirtadienį taip pat susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte ir Vyriausybės atstovais, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, danų diaspora, lankėsi Vilniaus universitete ir Antakalnio kapinėse. Penktadienį ji atidarys seminarą, skirtą šalių diplomatinių santykių šimtmečiui, susitiks su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovybe, danų kariais.

Paroda „Bundančios tautos. Danų tapybos „aukso amžius“ veiks Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, joje –  per 40 danų „aukso amžiaus“ šedevrų. Paroda veiks iki lapkričio 7 dienos.