Draudimas prekiauti alkoholiu arčiau nei 200 metrų nuo bet kokių ugdymo įstaigų ar valstybės institucijų – viena iš numatomų alkoholio kontrolės priemonių. Verslininkai tikisi, kad ši siūloma įstatymo nuostata bus peržiūrėta, nes ji sukeltų aibę neigiamų pasekmių: išaugtų šešėlinė prekyba, atsirastų prielaidų korupcijai, bankrutuotų smulkūs verslininkai, susidarytų sąlygos susikurti alkoholinių gėrimų gamintojų monopoliui. Kita vertus, kas nutiktų su miestų ir miestelių senamiesčiais, centrinėmis aikštėmis, kurie yra vietos gyventojų ir svečių traukos centrai, ir kuriuose įsikūrę daugybė barų, restoranų ir mažučių parduotuvėlių? Kol kas didelio pritarimo šiai nuostatai nerodo ir politikai.

Sveikatos apsaugos ministras paaiškino, ko siekiama draudimu prekiauti alkoholiu arčiau kaip 200 metrų nuo ugdymo įstaigų ir valstybės institucijų.

„Tikslas yra neleisti prasigerti tiems, kurie gali save valdyti ir nei ten virs naminę degtinę, nei ten puls gerti langų skystį – tikslas yra pirmiausia saugoti tuos žmones, kad vėl „neprisigamintumėm“ probleminių vartotojų“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Ministrui žadant neleisti prasigerti tiems, kurie gali valdyti save, premjerui svarbu įgyvendinti kas numatyta vyriausybės programoje.

„Mes girdėjom klykimą apie tai, kad išėmus alkoholį iš degalinių jos visos užsidarys, kol kas informacija dar ne visa surinkta, bet lyg ir nei viena degalinė neužsidarė. Sprendimai turi būti logiški, ekonomiškai pagrįsti ir skatinantys pasiekti tuos tikslus, kuriuos kėlė vyriausybė“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Kitos dvi didžiausios Seimo frakcijos – Tėvynės sąjungos ir socialdemokratų – dar nesvarstė kokios pozicijos laikytųsi balsuojant dėl šių pataisų. Jų atstovai sako, tikriausiai, vieningos parlamentarų nuomonės nebus. Valdančiųjų partnerių socialdemokratų narys Algirdas Sysas teigia, kad jis pritartų, jei alkoholio parduotuvės būtų uždraustos arčiau nei 200 metrų nuo ugdymo įstaigų, bet nepritartų uždrausti prekiauti kavinėse ar restoranuose ir kad prekybos atstumas būtų taikomas ir valstybės institucijoms. 

„Toks vaizdas, kad valstybinėse įstaigose darbuotojai negali pradėti darbo neišgėrę kokių šimtą gramų ar bokalo alaus. Kažkaip mes kartais perlenkiam tą lazdą“, – mintimis dalijosi A. Sysas.

Kitokios pozicijos laikosi Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis: „Spėčiau, kad dauguma turės sveiko proto ir nepritars tai idėjai. Įsivaizduokim kokį nors kaimo miestelį, tokį kaimišką miestelį, kokius Kražius, Užventį, taigi ten vienoj vietoj yra seniūnija, mokykla, vienintelė, greičiausiai, parduotuvė ir jeigu seniūnas suorganizuoja kokią nors seniūnijos šventę, tai ji ir vyksta ten, vienintelėje aikštėje. Vadinasi, švenčių būti negalės. Tai absurdiška idėja vien jau todėl, kad, gerai pagalvojus, pardavinėti alkoholį nepilnamečiams ir taip draudžiama.“

Pasak Savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, buvo svarstoma, kaip būtų galima įgyvendinti siūlomas nuostatas. Išvada – sunku įsivaizduoti.

„Griežtesnės taisyklės galėtų būti taikomos naujai kuriamoms įmonėms. Savivaldybių pozicija yra – tam tikras laisvumas ir galimybė pačiai savivaldybei nuspręsti, kaip jos turėtų būti išdėstytos“, – sakė R. Žakaitienė.

Ir išties, Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako nematantis galimybių valstiečių ir žaliųjų siūlomų įstatymo pataisų įgyvendinti, pavyzdžiui, senamiestyje, kur ypač didelė koncentracija kavinių, restoranų, parduotuvių ir ugdymo įstaigų bei institucijų.

„Kai kurios Vilniaus senamiesčio vietos, įgyvendinus siūlomas įstatymo pataisas, atrodytų gana keistai. Reikia nusileisti ant kojų ir žiūrėti į akis realybei“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras R. Šimašius.

Verslo atstovai taip pat pritaria merui – senamiestyje kavinės, restoranai būtų uždaryti, jei Seimas priimtų tokias alkoholio įstatymo pataisas.

„Akivaizdus pavyzdys yra Vilniaus senamiestis. Praktiškai visame senamiestyje negalėtų egzistuoti prekyba alkoholiu. Labai panaši situacija susidaro ir daugumoje kitų miestų, mažesnių miestelių ir taip išeitų, kad tose vietose prekyba būtų neįmanoma“, – teigė Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis.

Kretingos meras sako, jau dabar miesto taryba yra nustačiusi leidžiamą atstumą – 100 metrų tarp prekybos alkoholiu vietų ir ugdymo įstaigų ar bažnyčios.  O 200 metrų reikalavimą miesto centre įgyvendinti būtų sunku. Meras sulaukė rajono prekybininkų kreipimosi dėl dar vieno valstiečių ir žaliųjų siūlymo – alkoholiu leisti prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Verslininkai skundžiasi, kad valdžia apie savo planus nesitaria, todėl prašo nuogąstavimus perduoti premjerui. Prekyba alkoholiu kaimo parduotuvėse, esą, sudaro trečdalį apyvartos, o įsigaliojus draudimui vien iš prekybos maisto produktais parduotuvės neišgyventų. 

„Maisto prekių parduotuvės gyvenvietėse neturės galimybės išsilaikyti ir kreipimesi pažymėta, kad priėmus pataisus būtų uždegta žalia šviesa parduotuvės eliminuoti, duodant kelią didiesiems prekybos tinklams“, – teigė Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Prabangaus vyno parduotuvės Vilniaus senamiestyje savininkas teigia, kad į jo parduotuvę net neužsuka moksleiviai ar turintys tikslą nusigerti, todėl jam tokie draudimai nesuprantami, o jiems įsigaliojus grįžtume atgal.

„Mes visi papuolam į tokią situaciją, kad valstybė mus traktuoja kaip potencialius alkoholikus ir prevenciškai mums uždraudžia, atima galimybę įsigyti gero vyno butelį sau patogioj vietoj, kur dirbu, gyvenu arba lankausi. Tai čia jau,manau, kad yra nenormalu“, – savo nepasitenkinimą dėl siūlomų įstatymo pataisų išsakė vienos vyno parduotuvės direktorius Renatas Žemaitis.
    
Verslininkai teigia, kad valstybė jau turi įrankius prekybą alkoholiu riboti didinant akcizus, o tokios prekybos licencijų kainas galima susieti su apyvarta ar lentynų plotu. Esą, galėtų būti numatyti ir skatinimo modeliai atsisakyti prekybos alkoholiu. Panašu, kad sveikatos apsaugos ministras pastaruoju metu jau švelnina toną ir sako, kad į kai kuriuos verslo siūlymus būtų galima atsižvelgti, o draudimų netaikyti viešojo maitinimo įstaigoms. Ir tai nebūtų pirmas kartas, kai po paskelbtų iniciatyvų kyla sumaištis ar net pasipriešinimas, o galutinis rezultatas būna visai kitoks nei deklaruota.