Kaip antradienį pranešė partija, skiriant vis daugiau biudžeto lėšų švietimui, tai neatsispindi kokybės kėlime bei mokytojų atlyginimuose.

Anot „darbiečių“, nepasiekti ir nesiekiami įsipareigojimai, jog iki 2024-ųjų pabaigos vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.

„Prieš kelerius metus visų partijų atstovai susitelkę priėjo bendro sutarimo, tačiau reaguodami į tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vyriausybės neveiksnumą nematome prasmės vykdyti šio susitarimo. Mes turime kalbėti pakankamai griežtai, nes profsąjungos pristatyta situacija rodo, kad viskas yra labai toli nuo susitarimo, kurį palaikėme“, – teigia Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

„Tie įsipareigojimai, kaip rašė pati Seimo Pirmininkė, yra politinės valios išraiška. Jei valdantieji neturi valios priimti sprendimų, gebėjimo surasti reikiamą finansavimą, akivaizdu, kad tas susitarimas yra niekinis“, – sako jis.

Švietimo situaciją Darbo partijos frakcija aptarė su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku ir sąjungos atstovais.

Pasak Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio, „jei pasitvirtins šokiruojanti, profsąjungos pateikta informacija, frakcija svarstys apie pasitraukimą iš Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos, nes susitarime, kurio nesilaikoma, nėra prasmės ir tikslo dalyvauti“.

Darbo partijos frakcija po susitikimo parengė ir išsiuntė klausimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Atsakymus į juos tikimasi aptarti rugsėjo 12 dieną vyksiančiame susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministru.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga praėjusią savaitę pranešė apie planuojamą streiką bei pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties su ministerija.

Įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją bus surengtas ir tikrasis streikas.