Diskusijas dėl grynųjų nuolat pakursto ne tik svarstymai, ar reikėtų keisti galiojančius ribojimus, bet ir politikų turto deklaracijos, kuriose dalis jų nurodo laikantys dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų grynaisiais. Nors tokios santaupos yra teisėtos, ekspertams kyla klausimų, kodėl tokios sumos laikomos ne bankuose ir ar tai neturėtų būti vertinama griežčiau.
Ką iš tiesų pasiektume padidinę atsiskaitymų grynaisiais limitą? Ar tai suteiktų daugiau laisvės gyventojams ir verslui, ar pirmiausia sumažintų finansinių srautų kontrolę? Ar dideli politikų deklaruojami grynųjų kiekiai tėra asmeninis pasirinkimas, ar jie pagrįstai kelia klausimų dėl skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu tavo nuomonę“ diskutavo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Raimondas Kuodis (toliau – R. K.) ir „Nemuno aušros“ atstovas Karolis Neimantas (toliau – K. N.).
– Kaip vertinate Parlamente vis atgyjančias diskusijas ir siūlymus didinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais limitą? Ar tam pritariate?
– R. K.: Pastebėkite vieną bendrą bruožą – kuriose šalyse šios diskusijos yra eskaluojamos. Tai daugiausia Vidurio ir Rytų Europos šalys, kuriose apie tai daug kalba tam tikros partijos. Tai nėra mūsų poreikių įkvėptos diskusijos. Tai nukopijuoti projektėliai, turintys bendrą šeimininką.
Jie yra identiški, nesvarbu, kur pasižiūrėsi – Čekijoje, Rumunijoje ar Lietuvoje. Tai nėra normali ekonominė diskusija apie problemą, o subtilus būdas padidinti šešėlį. Šešėlis reiškia mažiau mokestinių įplaukų į biudžetą, o mažesnės įplaukos reiškia mažesnį gynybos biudžetą.
Manau, kad turiu pakankamai duomenų, jog galėčiau taip teigti. Tradicinės partijos prie šio klausimo negrįžta tokiu būdu, kaip bandoma dabar – siūlomi referendumai ir panašiai.
– Šiuos pasiūlymus matote kaip kenkimą valstybei?
– R. K.: Šie projektai tam ir kuriami, kad nepadėtų valstybei, o mus silpnintų įvairiais būdais. Jie susiję ne tik su grynaisiais pinigais, bet ir, pavyzdžiui, KGB failų išviešinimu, vakcinų politika.
Šios temos nėra atsitiktinės – jos poliarizuoja, dėl jų sunku sutarti, o to labiausiai reikia mūsų nedraugams Rytuose.
– Kur yra reali žala Lietuvai?
– R. K.: Mokslinėse studijose, kurios analizuoja šešėlį, atsakymas yra labai aiškus: šešėlis ir grynieji pinigai labai stipriai koreliuoja. Grynieji įgalina šešėlines transakcijas, kurios dažnai yra anoniminės. Būtent to ir siekia įvairūs veikėjai, kurie subtiliais būdais bando torpeduoti mūsų viešųjų paslaugų finansavimą.
Tradicinės partijos iš socialinio popso perspektyvos dar visai neseniai grynaisiais išnešiodavo pensijas. Kas čia per kvailystė? Tuomet iš tų pinigų pensininkai gali mokėti kitiems už malkų skaldymą, o juk už tai nėra mokami mokesčiai.
Lietuvos biudžetas yra per mažas mūsų išsivystymo lygiui, todėl turime problemų, susijusių su gynybos, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų finansavimu. Mišriosios pajamos ir pelnas Lietuvoje siekia maždaug 35 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad statistika nelabai žino, kokios tai pajamos.
– Kokie pagrindiniai argumentai išsakomi už didesnį atsiskaitymo grynaisiais limitą?
– K. N.: Šiuo metu Europos Sąjunga netaiko ribos atsiskaitymams grynaisiais. Nuo 2027 m. sausio 1 d. ši riba sieks dešimt tūkst. eurų. Tai visos monetarinės sąjungos sisteminė dalis, o vietinė teisė turi galimybę tą ribą mažinti. Tą mes jau esame padarę prieš kelerius metus.
Ne paslaptis, kad siekiama ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų, tam, aišku, tikrai nepritarsime. Pirmas argumentas yra tai, kad ES ne šiaip sau nustato šį skaičių. Dešimt tūkst. eurų atsiskaitymas grynaisiais nesukelia jokių rizikų ir nedidina šešėlio. Tai aiškiai sako ne tik ES, mūsų Finansų ministerija, bet ir tie, kurie puikiai supranta ekonomiką.
R. Kuodis puikiai žino, kad tai yra mažareikšmės sumos mūsų bendrame BVP krepšelyje. Šios sumos savaime neišaugina šešėlio.
Kalbant apie visuomenės poliarizavimą, mes atliepiame ne savo, o žmonių norus. Žmonės palaiko šį klausimą. Būtent opozicinės partijos ir bando priešinti, kad „Nemuno aušra“, kuri atliepia visuomenėje keliamus lūkesčius, nesulauktų palaikymo.
Ribos kėlimą galima sieti ir su kitais faktoriais – pavyzdžiui, atsiskaitymais už naudotus automobilius, o tai yra nemaža rinka. Taip pat turime vyresnio amžiaus žmonių, mažėja bankų padalinių regionuose, yra bankomatų problemų.
Vyresnio amžiaus žmonės turi tam tikrą kiekį santaupų, kurias dažniausiai laiko ne banke, o pas save. Tas lėšas jie dovanoja, atiduoda giminaičiams, iš jų perkamas tam tikras nekilnojamasis turtas, mokami pradiniai įnašai. Tai yra tam tikra ekonomikos dalis, tačiau ji savaime šešėlio neskatina.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)