- Ignas Jačauskas, Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausia –17 – merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antri lieka įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, antrajame ture socialdemokratai užsitikrino septynių merų postus ir su pergale pirmajame ture šventusiais 10-čia savo atstovų turės daugiausiai savivaldybių vadovų.
Didžiausią staigmeną per šiuos rinkimus pateikė Vilniaus rajono gyventojai. Pirmą kartą šiai savivaldybei vadovaus ne Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas. Antrajame ture jų kandidatą įveikė socialdemokratas Robertas Duchnevičius.
„Šitie savivaldos tarybos narių ir merų rinkimai dar kartą parodė, kad mes, Socialdemokratų partija, esame ta rimta ir galinga partija, kuria pasitiki žmonės visoje Lietuvoje“, – sekmadienį žurnalistams sakė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
„Aš tikrai sakau, kad būsiu tas žmogus, kuris bus atviras visiems“, – sakė R. Duchnevičius.
Socialdemokratai šiuose savivaldos rinkimuose laimėjo ir daugiausiai mandatų – kartu su merais, jie iš viso savivaldybėse laimėjo 375 vietas, pagal mandatų skaičių antri likę konservatoriai – 244 vietas.
Didžiausią staigmeną per šiuos rinkimus pateikė Vilniaus rajono gyventojai.
Liberalai gerino pozicijas, konservatoriai ėmė Vilnių
11-ai savivaldybių vadovaus komitetų atstovai – antrajame ture išrinkti dar penki nepartiniai politikai.
Komitetų nariai vadovaus Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui.
Liberalų sąjūdis antrajame ture laimėjo dar penkis merų rinkimus ir iš viso vadovaus devynioms savivaldybėms.
„Antras turas užtvirtino gerus rezultatus, prie rinkimų starto linijos stojome turėdami 7 merus (6 išrinkti 2019 m., Pagėgiai prisijungė vėliau), šiandien jau aišku, kad turime 9“, – sekmadienį feisbuke paskelbė liberalų lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Antrajame ture išrinkti septyni Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos merai – partija su vienu pirmajame ture išrinktu meru iš viso turės aštuonis savivaldybių vadovus.
Vilniuje po kovos su buvusiu meru „Laisvės ir teisingumo“ atstovu Artūru Zuoku rinkimus laimėjo konservatorius Valdas Benkunskas. Kitose savivaldybėse Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo dar keturis merų postus, tačiau partijos vadovybė nėra patenkinta rezultatais, nes dabartinėje savivaldos kadencijoje turi dvigubai daugiau merų.
„Tėvynės sąjungos pergalė Vilniuje, gaunant miestiečių pasitikėjimą tiek mero, tiek tarybos narių rinkimuose yra rinkėjų signalas, kokią kryptį turi rinktis partija“, – rinkimų naktį BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Kita vertus, pasak jo, rezultatai regionuose nepribloškė.
„Priežastis išsamiai analizuosime“, – teigė G. Landsbergis.
Demokratai turės penkis merus, Laisvės partija – nulį
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turės penkis merus, keturi jų išrinkti per antrąjį turą.
Dviem savivaldybėms vadovaus partijos „Laisvė ir teisingumas“ merai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) išsaugojo vieną mero postą iš turėtų dviejų.
Vienai savivaldybei – Širvintų rajono – vadovaus Regionų partijos atstovė.
Trečią kartą Jurbarke perrenkamas save išsikėlęs kandidatas Skirmantas Mockevičius.
Laisvės partija, pralaimėjus vienintelei mero posto dar siekusiai kandidatei Elektrėnų savivaldybėje parlamentarei Silvai Lenvginienei, liko be savivaldybių vadovų.
Iš penkių į antrąjį rinkimų turą patekusių Seimo narių pergalę sekmadienį švenčia vienintelis „valstietis“ Arvydas Nekrošius, laimėjęs rinkimus Raseinių rajone prieš konservatorių Audrių Bautronį.
Skirtingai susiklostė rinkimų tiesiojoje Vyriausiosios rinkimų komisijos pašalintų ir po teismų sprendimų vėl grąžintų kandidatų Dalios Štraupaitės Visagine ir Kęstučio Tubio Anykščių rajone likimas.
Visagine dabartinis meras Erlandas Galaguzas prieš „Laisvės ir teisingumo“ atstovę D. Štraupaitę laimėjo, tuo tarpu Anykščiuose pergalę švenčia „valstietis“ K. Tubis, įveikęs socialdemokratą Dainių Žiogelį.
Pakartotiniai merų rinkimai vyko 34-iose savivaldybėse. Pirmajame ture išrinkti 26 merai.
Daugiausiai mandatų – socialdemokratams
Savivaldos rinkimuose daugiausiai balsų surinkę socialdemokratai iš viso turi 375 tarybų narių ir merų mandatus, antri rinkimuose likę konservatoriai – 244 mandatus.
Partijos bendrai šiuose rinkimuose savivaldoje yra užsitikrinusios 1364 mandatus, politiniai komitetai – 190 mandatų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rinkimuose iškovojo 193 mandatus, Liberalų sąjūdis – 148, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 129 mandatus. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga gavo 58 mandatus, partija „Laisvė ir teisingumas“ – 61, Darbo partija – 46, Laisvės partija – 13 mandatų.
Lietuvos regionų partija gavo mažesnį bendrą skaičių balsų už aukščiau įvardytas partijas, tačiau, kadangi juos pelnė mažesnėse savivaldybėse, jos bendras gautų mandatų skaičius siekia 57.
Lietuvos žaliųjų partija gavo 12, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – septynis, Nacionalinis susivienijimas – tris mandatus. Krikščionių sąjunga laimėjo aštuonis mandatus.
Atskirose savivaldybėse koalicijose dalyvavusių partijų mandatai skaičiuojami atskirai, pvz., Centro dešinės koalicija Vilniaus rajone, kurią sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, prieš dvi savaites vykusiuose rinkimuose ji gavo šešis mandatus.
Iš rinkimų komitetų daugiausiai mandatų gavo „Vieningas Kaunas“ – 27, Šiauliuose laimėjęs „Dirbame miestui“ – 19, „Už Druskininkus“ – 18, „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ – 16.
Šiuose rinkimuose socialdemokratai surinko 17,45 proc., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 16,2 proc., politiniai komitetai – 13,84 proc., „valstiečiai“ – 9,2 proc., Liberalų sąjūdis – 6,95 proc., Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 6,68 proc., LLRA-KŠS – 5,33 proc., „Laisvė ir teisingumas“ – 5,2 proc. balsų.
Praėjusių rinkimų nugalėtojai buvo komitetai
Per praėjusius savivaldos rinkimus 2019 metais daugiausiai balsų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai – 26,76 proc., konservatoriai gavo 16,05 proc., socialdemokratai – 13,24 proc., „valstiečiai“ – 11,16 proc. balsų.
Liberalų sąjūdis tuomet surinko 5,9 proc., Darbo partija – 5,09 proc., Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5 proc. balsų.
Politinės partijos tuomet pasidalino 1184, o visuomeniniai rinkimų komitetai – 317 mandatų. 2019 metais konservatoriai ir socialdemokratai gavo po lygiai mandatų – po 274, „valstiečiai“ laimėjo 223, o Liberalų sąjūdis – 126 mandatus.
Darbo partija buvo gavusi 62, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija, taip pat partija „Tvarka ir teisingumas“ – po 54 mandatus.
Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai išrinkti 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda linkęs pasirašyti valstybės tarnybos pertvarką: Seimas atsižvelgė į pastabas
Prezidentas Gitanas Nausėda linkęs pasirašyti praėjusią savaitę Seimo patvirtintą valstybės tarnybos pertvarką, pažymėdamas, kad parlamentas atsižvelgė į nemažą dalį Prezidentūros teiktų pastabų. ...
-
Prezidentas tikisi, kad kitąmet bus išlaikytas ne mažesnis gynybos finansavimo lygis7
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitų metų biudžete bus išlaikytas ne mažesnis krašto apsaugos finansavimo lygis. ...
-
G. Nausėda mato du kelius iš krizės: pirmalaikiai rinkimai arba Vyriausybės atnaujinimas7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą. ...
-
Lietuva ir Lenkija papildomai perka oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų
Lietuva ir Lenkija sutarė papildomai įsigyti oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
I. Šimonytė su Čekijos kolega aptarė Ukrainos perspektyvas dėl NATO8
Čekijoje su darbo vizitu antradienį besilankanti Ingrida Šimonytė su šios šalies kolega Petru Fiala aptarė saugumą regione, glaudesnės Ukrainos ir NATO partnerystės svarbą. ...
-
Lietuva smerkia serbų protestuotojų išpuolius prieš NATO taikdarius Kosove3
Užsienio reikalų ministerija smerkia Kosove kilusius serbų protestuotojų, kurie reikalavo nušalinti neseniai išrinktus etninių albanų merus, susirėmimus su NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariais. ...
-
F. W. Steinmeieris: prie Vokietijos susivienijimo prisidėjo lietuvių laisvės troškimas2
Prieš tris dešimtmečius vykęs lietuvių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos priespaudai prisidėjo prie Vokietijos susivienijimo, sako Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris &Scar...
-
Seimo pirmininkė Norvegijoje aptarė dvišalius santykius, investicijas5
Su darbo vizitu į Oslą išvykusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį su Norvegijos karaliumi Haraldu V bei parlamento vadovu Masudu Garakaniu (Masudu Garakaniu) aptarė dvišalius santykius, investicijas, artėjantį NATO vi...
-
Lietuva įtraukė 15 Rusijos teisėsaugininkų į nepageidaujamų asmenų sąrašą
Lietuva į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė 15 Rusijos teisėsaugos darbuotojų, atsakingų už opozicijos politiko Vladimiro Kara-Murzos persekiojimą, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
A. Bilotaitė siūlo svarstyti galimybę kurti ES civilinės saugos fondą5
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo Europos Sąjungos (ES) lygiu svarstyti investicijas į civilinę saugą: kurti specialų fondą arba spręsti dėl privalomos BVP dalies. ...