Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl D. Valio gali įsiplieksti dar vienas prezidentės ir Seimo konfliktas

Prezidentės dekretu, nutraukus ikiteisminį tyrimą Darius Valys sugrąžintas į pareigas. Tai sukėlė Seimo nepasitenkinimą. Ar tai gresia dar vienu prezidentės ir Seimo konfliktu?

V. Skaraičio / BFL nuotr.

Prezidentės dekretu, nutraukus ikiteisminį tyrimą Darius Valys sugrąžintas į pareigas. Tai sukėlė Seimo nepasitenkinimą. Ar tai gresia dar vienu prezidentės ir Seimo konfliktu?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sako esąs tikras, kad prezidentė be Seimo pritarimo negalėjo Dariaus Valio grąžinti į pareigas. Sabatauskas apskritai abejoja šio dekreto teisėtumu, nes jį prezidentė pasirašė rugpjūčio 29-ąją, tą pačią dieną kai tik Panevėžio apylinkės teismas priėmė nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti Valį nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Manyčiau, kad taip, jis gali būti atšauktas, ypač jei ta nutartis bus apskųsta, bet netgi neapskundimo atveju ji dar neįsiteisėjo, vadinasi neįsiteisėjusiu dokumentu remiantis negalima priiminėti kitus sprendimus. Kiti sprendimai taip pat bus neteisėti“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Prezidentės patarėja atkerta, kad prezidentė yra teisi, ji neprivalo tuo pačiu klausimu į Seimą kreiptis du kartus. Beje, mūsų kalbinti konstitucinės teisės ekspertai šią situaciją vertina taip pat.

„Iš tiesų, Prezidentė kreipėsi į Seimą sutikimo tada kai buvo sprendžiamas laikino nušalinimo klausimas ir būtent Seimas davė sutikimą laikinai nušalinti generalinį prokurorą nuo pareigų, t. y. nuo tam tikros datos iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime priėmimo. Taigi, Seimo sutikimas buvo gautas, ir buvo gautas atitinkamam laikotarpiui ir tikrai kreiptis antrą kartą į Seimą nėra tiesiog jokios teisinės logikos, nes jau sutikimas buvo gautas“, – aiškino prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Dėl D. Valio į generalinę prokuratūrą kreipėsi Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius. Jis teigia, kad kaip pareiškėjas turi teisę susipažinti su teismo nutartimi ir per 14 darbo dienų ją skųsti.

„Pagal bendrus Baudžiamojo proceso principus tokios nutartys skundžiamos aukštesniam teismui ir kol kas ta teisme nepasinaudojo nei nukentėjusioji, nei aš kaip pareiškėjas. Aš taip pat būčiau pasinaudojęs, jeigu būčiau detaliai susipažinęs su medžiaga. Galbūt ten nėra atlyginta žala Ligonių kasoms, galbūt nėra atlyginta žala „Sodrai“, galbūt yra per maža pagal vidurkį paskirta įmoka į Nukentėjusių fondą“, – kalbėjo V. Gailius.

Generalinis prokuroras prieš kelerius metus partrenkė pėsčiąją, Tą kartą jam teismas skyrė mažiausią įstatymu numatytą baudą, tačiau šiemet buvęs teisėsaugininkas, parlamentaras V. Gailius išsiaiškino, kad šioje byloje nuslėpta lemtinga detalė: pakeliui į darbą D. Valio automobiliu partrenkta moteris gydėsi ne dešimt dienų, kaip buvo informuotas teismas, o tris kartus ilgiau, todėl turėjo būti atliktas ikiteisminis tyrimas, generaliniam prokurorui grėsė ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Rugpjūtį teismas D. Valį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis prisipažino kaltu, atlygino žalą ir susitaikė su nukentėjusiąja. Buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas sako, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir vadovauti šalies prokuratūrai.

„Mes jau pripratom, kad Seimo nariai teisti, kandidatai į prezidentus teisti. Man kažkaip buvo sunku suvokti, kad gali būti ir prokuroras nusižengęs įstatymui. Tai ta tolerancijos riba vis didinama, toliau stumiama. Aš galvoju, kad jam reikėjo pasiūlyti kitas pareigas. Ta situacija negera ir netoleruotina“, – sakė A. Paulauskas.

Tačiau, panašu, kad grįžusiam į prokuratūrą D. Valiui rengiama dar viena nemaloni staigmena. Valstybės kontrolė, patikrinusi prokuratūrą, nustatė, kad valstybės lėšų taupymu nuolat besigiriantis D. Valys iš tiesų galėjo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus, skatindamas pavaldinius savo nuožiūra. Pernai jis net 850 kartų kėlė prokurorų kvalifikacinius rangus, o tam papildomai prireikė daugiau nei 3 mln. litų. Valstybės auditoriai taip pat reikalauja atlyginti daugiau nei 180 tūkst. litų žalą, kai prokuratūros vadovybė savo klaidas dėl neteisėtų atleidimų taisė valstybės iždo pinigais.

„Audito metu mes jiems rekomendavome teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybinius patikrinimus kurių metu būtų įvertinta tokių darbuotojų veiksmai, rengiant įsakymus dėl atleidimo ir imtis priemonių galimai žalai atlyginti, kuri sudaro 187 tūkst. litų. Jie jį atliko ir neseniai mus informavo, kad darbuotojai tarnybinių nusižengimų nepadarė, o dėl procedūros, dėl prokurorų tarnybinės atsakomybės yra tyrimas nutrauktas, nes yra suėję senaties terminai. Tai yra generalinio prokuroro diskrecijoje būtent tokie dalykai“, – teigė Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jurgita Dobravolskienė.

Už teisėtvarkos institucijų parlamentinę kontrolę atsakingo Seimo komiteto vadovas sako, kad valstybėje negali būti dvejopų standartų. Mat, ta pati prokuratūra už neteisėtą pavaldinio atleidimą siekia iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio prisiteisti daugiau nei 200 tūkst. litų

„Aš manau, kad seniai valstybei reikia tą daryti ir mes jau turime precedentą kai buvusiam vidaus reikalų ministrui pateiktas ieškinys dėl neteisėtų atleidimų padarytą žalą atlyginti manau, kad ir kitiems taip pat tai galioja, nes valstybės iždas – tai ne asmeninė kišenė, negalima švaistyti valstybės pinigus, mokesčių mokėtojų sumokėtus pinigus“, – dėstė J. Sabatauskas.

J. Sabatauskas sako, kad jo vadovaujamas komitetas svarstys Valstybės kontrolės audito išvadas, o tai reiškia, kad ponui D. Valiui vėl gali tekti aiškintis Seime.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų