„Jeigu bus buksavimas ir valios neatsiras, esame apsitarę su gynybos bendruomene, įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gynybos srityje, kad, matyt, tas suomių pratimas, kai piliečiai kreipiasi į valstybę, į institucijas, renka parašus, kad būtų stiprinami gynybos pajėgumai, galima bus iniciatyvą pakartoti ir Lietuvoje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją kalbėjo jis.

„Tokią iniciatyvą neatmesčiau panaudoti, jeigu neatsiras politinės valios, veiksmų plano. Laukiame, turime laiko iki kovo 10 (Seimo pavasario sesijos pradžia – BNS)“, – pridūrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas.

Pagal Konstituciją, 50 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.

Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.

„Aš manau, kad jie (Suomija – BNS) yra pakeliui į denonsavimą. Jeigu suomiai, neišvengimai ir estai, todėl mums yra galimybių langas tą padaryti su jais. Jeigu mes to nepadarysime, o suomiai tą padarys – natūralu, jog priešininkas modeliuodamas scenarijus vertins, kas kokius pajėgumus gali panaudoti“, – kalbėjo NSGK pirmininko pavaduotojas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Ukrainoje kovojantis lietuvis, Konstantino Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas Rimas Armaitis teigė, kad be priešpėstinių minų pajėgumo „minų laukai atrodys labai silpni ir labai juokingi“.

„Pagrindą pridengti savo pozicijas sudaro priešpėstinės minos, specialiosios minos, nukreipto veikimo minos ir žiedinio pažeidimo minos“, – sakė išminuotojas.

Pasak jo, kadangi Ukraina yra pasirašiusi konvenciją ir negali naudoti minėtų minų, tam naudojamos trofėjinės minos.

„Kad pridengtume bent minimaliai savo pozicijas arba kad minomis užminuotume priešo logistiką, mes trofėjines minas nukenksmindavome, perduodavome dronų operatoriams arba statydavome patys pridengdami prieigas“, – pažymėjo R. Armaitis.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia dar nesulaukusi oficialaus karinio patarimo dėl Lietuvos pasitraukimo iš Otavos konvencijos, anksčiau ji yra sakiusi, kad toks patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus.

Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pareiškė, kad jis pritartų šalies pasitraukimui iš šio susitarimo, nes tai atrištų rankas kariuomenei.

Jeigu bus buksavimas ir valios neatsiras.

L. Kasčiūnas gruodį teigė, kad šiuo klausimu buvo pateiktas karinis patarimas, rodantis, jog tokio pajėgumo Lietuvoje reikia.

„Aš turiu karinį patarimą savo elektroniniame pašte. Man sunku yra pasakyti kas yra oficialus karinis patarimas, bet, man atrodo, kad jis yra akivaizdus“, – kalbėjo Seimo narys.

Norint pasitraukti iš konvencijos yra reikalingas prezidento teikimas, vėliau denonsavimą turi palaikyti bent 86 parlamentarai.

L. Kasčiūnas pažymėjo, jog opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją palaikytų pasitraukimą.

Premjeras palaiko traukimąsi iš Otavos konvencijos, D. Šakalienė norėtų regiono sprendimo

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva turėtų trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė akcentuoja regioninio sprendimo svarbą.

„Mano įsitikinimu, pasitraukti reikėtų“, – po pirmadienį vykusio susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda žurnalistams Prezidentūroje kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak jo, per susitikimą šis klausimas neaptartas, tačiau premjeras buvo įsitikinęs, jog Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijos šį klausimą išspręs.

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė teigia dar nesulaukusi oficialaus karinio patarimo dėl Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos, anksčiau ji yra sakiusi, kad toks patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus.

„Oficialus karinis patarimas nėra duotas, nes elektoriniu paštu atsiųstas draft'as (planas – BNS) nėra oficialus karinis patarimas. Mūsų karinis patarimas artimiausiu metu bus paruoštas ir tada mes turėsime oficialią kariuomenės poziciją“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo ministrė.

Pasak jos, Estijos kariuomenės vadas tokį patarimą yra parengęs, juo šios Baltijos šalies krašto apsaugos ministras žadėjo artimiausiu metu pasidalyti, tai, D. Šakalienės teigimu, leis matyti platesnį argumentų ratą.

Ji sakė tikinti, kad greitu metu bus galutinis atsakymas, tačiau, anot ministrės, tikslas – turėti bendrą strategiją regione, todėl artimiausiu metu vyksiantys susitikimai su kolegomis leis „pakankamai greitai klausimą išdiskutuoti“.

„Esminis principas – kad turime sau nesurišti rankų, turime neriboti sau galimybių, nes priešo kariuomenė naudoja viską, jokių susitarimų nesilaiko“, – pabrėžė ji.

D. Šakalienės teigimu, regione šiuo klausimu nuomonės yra skirtingos: vieni – labiau už, kiti dvejoja, nes nemato techninio poreikio.

Esminis principas – kad turime sau nesurišti rankų, turime neriboti sau galimybių, nes priešo kariuomenė naudoja viską, jokių susitarimų nesilaiko.

„Mes sutarėme, kad tęsime tuos pokalbius bendrai Baltijos, Šiaurės šalių formatu, kas turime sieną su Rusija, nes yra svarbu turėti bendrą politiką ir dėl strateginės ambivalencijos, neapibrėžtumo mūsų priešui, nes mes per daug viską išdėliojame labai aiškiai, labai konkrečiai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.

Ji atkreipė dėmesį, kad minų yra skirtingų ir kai kurioms jų Otavos konvencija esą galėtų būti netaikoma.

„Minos yra labai skirtingos, yra „kvailos“ minos ir valdomos nuotoliu. Kalbant apie valdomas nuotoliu, yra interpretacijų, kad jos net neprieštarauja Otavos konvencijai ir jas dabar galima naudoti“, – teigė D. Šakalienė.

Prezidentūra laukia apibendrinto karinio-politinio patarimo dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos

Politikams vis garsiau diskutuojant apie galimybę denonsuoti prieštankines minas draudžiančią Otavos konvenciją, Prezidentūra nurodo, jog laukia apibendrino karinio-politinio patarimo šiuo klausimu.

„Šis klausimas šiuo metu svarstomas Krašto apsaugos ministerijoje. Prezidentūra laukia apibendrinto karinio-politinio patarimo dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos“, – raštu Eltai atsakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

„Prezidentas siekia, kad valstybės gynybai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui būtų sutelktos visos įmanomos priemonės. Tuo pat metu, būtina atsižvelgti ir į kitus šio klausimo aspektus: sąjungininkų sprendimus, galimas rizikas ir jų suvaldymą“, – Prezidentūros poziciją išdėstė jis.

Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.

Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.