Trečiadienį sprendžiant dėl termino, per kurį ekspertai turėtų pateikti savo vertinimą, opozicijos atstovai tvirtino vėl matantys valdančiųjų buldozerį.
Atlikti projekto poveikio vertinimą paprašė opozicijos atstovai. Kultūros komitetas nutarė, kad jį turėtų atlikti Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų mokslininkai.
Seimo statutas numato, jog komitetai turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydami pagal jų kompetenciją atlikti teisės akto projekto poveikio vertinimą per nurodytą ne trumpesnį negu 10 darbo dienų, bet ne ilgesnį negu 30 darbo dienų terminą.
Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas pasiūlė nurodyti trumpiausią – dešimties darbo dienų – terminą.
Jo teigimu, LRT įstatymo pataisos plačiai diskutuotos viešai, akademinės visuomenės atstovai kviesti į darbo grupę kaip ekspertai, todėl dešimt darbo dienų esąs tinkamas terminas.
Tam pasipriešino opozicijos atstovai, jų teigimu, nėra reikalo skubinti mokslininkų.
„Aš tiesiog stebiuosi, kodėl vėl einama buldozeriu. Matydama tokią situaciją aš kaip komiteto narė prarandu bet kokią motyvaciją būti išvadų rengėja, nes suprantu, kad vėl bus tas pats“, – sakė demokratė Rima Baškienė.
Ji nuogąstavo, jog valdantieji darys spaudimą ir rengiant Kultūros komiteto išvadą projektui, baiminosi, kad „buldozerį bus atlaikyti neįmanoma“.
Nepaisant to, keturių valdančiųjų balsais likta prie dešimties dienų termino.
Seimas po pateikimo yra nusprendęs, kad LRT įstatymo pataisos svarstymui turėtų į plenarinių posėdžių salę grįžti balandžio 7 dieną.
Anot opozicijos, šis terminas – nerealus, norint sulaukti ekspertinio vertinimo ir Venecijos komisijos išvadų, surengti klausymus.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis ragino valdančiuosius nebeskubėti su LRT įstatymo pataisomis.
„Labai nuoširdžiai kreipiuosi, nebedarykime tų nesąmonių, neužsikabinkime už balandžio 7-osios, nes yra Seime milijonas tokių priimtų sprendimų, kurie po keletą metų nustumiami į priekį (kai Seimas paskiria svarstymo datą, o jos nesilaikoma metų metus – BNS). Nesakome keletui metų stumti (LRT įstatymo projektą – BNS) į priekį, bet kol nebus išdiskutuota, kol neprieisime bendro supratimo, tol neikime to žingsnio“, – kvietė jis.
Pasak opozicijos atstovo, dėl nacionalinio transliuotojo ir žodžio laisvės apsaugos Lietuvą toliau stebi tarptautinės organizacijos.
„Kad nereikėtų raudonuoti prieš Europą, tarptautines organizacijas, o ir čia patiems, kad išlaikytume savigarbą, nebedarykime šių klaidų, nebestumkime ir neieškokime priežasčių, dėl ko kiltų nesutarimų“, – teigė V. Juozapaitis.
„Mes atvira širdimi, išskėstomis rankomis kaip opozicija einame ir diskutuojame, siūlome savo patarimus, savo žinojimą, kritiką, jeigu reikia. Bet žinoma, jeigu vėl kas nors bus daroma ne taip, kaip dera demokratinėje valstybėje, teks vėl turbūt imtis kitų priemonių, kurių nenorime imtis. Čia joks gąsdinimas, ne įspėjimas, tiesiog konstatavimas fakto“, – tvirtino konservatorius.
BNS rašė, kad Seimas kovo 12 dieną po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT valdysenos pakeitimų projektui. Prieš tai atmesti kiti opozicijos siūlyti projektai.
Projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Darbo grupė LRT valdysenai pakeisti buvo sukurta pernai valdantiesiems nepavykus priimti pataisų, kuriomis siekta palengvinti įstaigos vadovo atleidimą.
Pataisos Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui registruoti šimtai pasiūlymų, o prie Seimo susirinkus daugiau kaip 10 tūkst. žmonių ginti žodžio laisvės.
Tuometiniam projektui Kultūros komitetas taip pat buvo prašęs ekspertinio vertinimo. Jį atliko Vilniaus universiteto mokslininkas. Pateiktoje išvadoje nurodyta, kad siūlymas keisti LRT direktoriaus atleidimo iš pareigų tvarką, neatidedant jo įsigaliojimo, gali prieštarauti Konstitucijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei.
Darbo grupės darbe dalyvauti atsisakė LRT ir Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovai, vėliau iš jos pasitraukė Liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parlamentarai.
(be temos)